Klaipėdos krašto seimelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
29 mandatų seimelis rinktas šešis kartus: [[1925]] m. [[spalio 19]] d., [[1927]] m. [[rugpjūčio 30]] d., [[1930]] m. [[spalio 10]] d., [[1932]] m. [[gegužės 4]] d., [[1935]] m. [[rugsėjo 29]] d.–30 d., [[1938]] m. [[gruodžio 11]] d. Seimelio pirmininkais buvo Joseph Kraus ([[1925]]–[[1927]] m.), [[Konrad von Dressler]] ([[1927]]–[[1935]] m.), August Baldžius ([[1935]]–[[1938]] m.), šeštasis seimelis posėdžiavo tik vienąkart – [[1939]] m. [[kovo 22]] d.
 
Iki [[1935]] m. daugumą vietų seimelyje turėjo dvi svarbiausios Klaipėdos krašto politinės partijos: ''Žemės ūkio partija'' ({{de|Landwirtschaftspartei}}) ir ''Tautos[[Klaipėdos partija''krašto ({{de|Volkspartei}})tautos partija]]. Pirmoji atstovavo stambiesiems žemdirbiams, antroji – miesto verslininkams, pramoninkams. Propaguodamos krašto autonomijos idėjas, šios partijos turėjo pastovų elektoratą. [[1935]] m. rinkimuose visos vokiečių partijos sudarė vad. Vienybės sąrašą ({{de|Einheitsliste}}), kuris gavo absoliučią daugumą vietų (24) seimelyje. Ši praktika buvo panaudota ir per [[1938]] m. rinkimus, kai vokiečių sąrašas ({{de|Memeldeutsche Liste}}) gavo 25 mandatus. Kaip atsvara Klaipėdos krašto integracijai į Lietuvą prieštaravusioms ir gana radikalią poziciją Lietuvos atžvilgiu užėmusioms partijoms, visą tarpukarį nesėkmingai bandyta formuoti lietuviškų politinių partijų sąrašus, kurie surinkdavo tik 6–18 % balsų; tuo būdu prolietuviškos politinės partijos seimelyje gaudavo vos 2–5 vietas ir neturėjo beveik jokios politinės įtakos.
 
[[Kategorija:Klaipėdos kraštas]]