Jacques-Louis David: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 34:
== Biografija ==
Žakas Luji Davidas gimė 1748 m. rugpjūčio 10 d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Jo tėvas buvo prekiautojas, kuris žuvo dvikovoje, kai Žakui buvo 9 metai. Mama Geneviève Buron buvo iš kilusi iš statytojų ir architektų giminės, bei turėjo tolimų giminystės ryšių su dailininku [[Fransua Bušė]]. Globojamas dėdžių iš motinos pusės Davidas įgijo platų klasikinį išsilavinimą. Giminės tikėjosi jį tapsiant architektu, Davidas pasirinko tapytojo profesiją. Su [[Fransua Bušė]] rekomendacija Davidas įstojo mokytis pas [[Joseph-Marie Vien]] (1716–1809), kuri buvo nuosekli [[klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus šalininkė prieš [[rokokas|rokoko]] meną. Žakas Luji Davidas sunkiai įvaldė klasicistinį stilių, pirmieji jo darbai buvo rokoko stiliaus paveikslai, kuriais jis imitavo [[Fransua Bušė]]. Nuo 1771 m. Davidas šiais paveikslais 4 kartus bandė laimėti Paryžiaus aukštosios dailės mokyklos „Romos prizą“ ir 1774 m. jam tai pavyko su „Antiochu ir Stratonika“. „Romos prizas“ suteikė dailininkui teisę nemokamai studijuoti [[Roma|Romoje]], kurioje Davidas buvo sužavėtas Italijos [[aukštasis renesansas|aukštojo renesanso]] ir ankstyvojo [[barokas|baroko]] meistrų kūrybos. Nuo 1775 iki 1780 m. Davidas studijavo Italijoje ir jo prancūziško rokoko stilistika kardinaliai pasikeitė į klasicistinę. 1779 m. Davidas lankėsi Neapolyje. Jo persivertimą į klasicizmą iliustruoja paveikslas „Prašantis išmaldos Belizaras“, kuris buvo pradėtas Italijoje ir baigtas dailininkui grįžus į Paryžių.
Dar prieš grįždamas į Prancūziją Davidas iš atsiliepimų pradėjo garsėti savo talentu Paryžiuje. 1781 m. jo paroda Paryžiaus Salone padarė didelį įspūdį publikai ir kritikams. 1782 m. dailininkas vedė Charlotte Pécoul, karališkojo statinių prižiūrėtojo dukterį, kas jam garantavo ir socialinę padėtį, ir finansinį stabilumą. Su [[Joseph-Marie Vien]] tarpininkavimu 1783 m. dailininkas buvo priimtas į Prancūzijos dailės akademiją už paveikslą „Andromachė aprauda Hektorą“. Dailininkas buvo užsakytas sukurti paveikslą „Horacijus, ginantis savo sūnų prieš liaudį“ karališkuoju užsakymu 1783 m. Salonui. Davidas užvėlino užsakymo įgyvendinimą ir savo iniciatyva pakeitė jo temą. Tai buvo garsiausiu jo paveikslu žinoma „[[Horacijų priesaika]]“, eksponuota 1785 m. Salone, kuri užtvirtino Davidą kaip pirmaujantį to meto Prancūzijos tapytoją. Iki [[Prancūzijos Didžioji revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] Davidas nutapė dvi kapitalines drobes: „Sokrato mirtis“ (1787 m.) ir „Brutas savo namų atriume po sūnų mirties“ (1789 m.).
| |||