Jacques-Louis David: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 43:
Žakas Luji Davidas pirmąkart susitiko [[Napoleonas|Napoleoną]] 1797 m. šiam šlovingai grįžus iš karų Italijoje. Populiarus karo lyderis užsakė viso stoto portretą dailininkui (nebaigtas). 1799 m. Napoleonas tapo pirmuoju konsulu ir ''de facto'' Prancūzijos diktatoriumi. Napoleono pergalei [[Marengo mūšis|Marengo mūšyje]] pažymėti Davidas 1801 m. nutapė „Napoleonas kerta Alpes San Bernaro perėjoje“ vaizduojantį karo lyderį, paties Napoleono apibūdinimu „ramiu ant nartaus žirgo“. 1804 m. [[Napoleonas]] karūnavosi Prancūzijos imperatoriumi ir paskyrė Davidą oficialiu dvaro tapytoju. Jam buvo užsakytos 4 ypač didelių matmenų Napoleono karūnavimo iškilmes vaizduojančios drobės. Tik dvi buvo baigtos: „[[Napoleono ir Žozefinos karūnavimas]]“ ir „Standartų įteikimas“. [[Napoleonas]] nutraukė šiuos projektus dėl nuolatinio Davido pinigų ir didesnių įgaliojimų prašymų. Davidas pats dalyvavo Napoleono karūnacijoje Paryžiaus Notr Damo katedroje. Napoleono karūnavimo paveiksle dailininkas atidėjo kiek į šalį klasicistinės dailės normas ir rėmėsi [[Rubensas|Rubenso]] baroko stiliaus paveikslu „Marijos Mediči karūnavimas“. „[[Napoleono ir Žozefinos karūnavimas]]“ laikomas vienu reikšmingiausių Davido kūrinių, „Standartų įteikimas“ buvo ženkliai mažiau vykęs kūrinys.
Po 1814 m. Napoleono valdžios nuvertimo Davidas sugebėjo išsilaikyti neapkaltintas ir suorganizavo Paryžiuje savo „Leonido“ eksponavimą. Po Napoleono grįžimo į valdžią iš Elbės salos Davidas vėl buvo paskirtas pirmuoju imperatoriaus tapytoju ir pasirašė lojalumo Napoleonui deklaraciją, kas buvo labai drąsu, nes Napoleono pralaimėjimas jau tuomet buvo aiškus. Po [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšio]] [[Liudvikas XVIII]] pasiekė, kad Davidas būtų ištremtas iš Prancūzijos. 1816 m. Davidas apsistojo [[Briuselis|Briuselyje]], kur gyveno ir kūrė iki mirties. Jo talentas nebuvo smukęs ir šiame vėlyvajame laikotarpyje.
== Darbų galerija ==
| |||