Mikalojus Potockis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vikimauzas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24:
Kovėsi su kazokais. Dalinai, [[1637]]-[[1638]] metais vadovavo malšinant kazokū-valstiečių sukilimą, vadovajamą Pavliuko, Jokūbo Ostrianino ir Dmitrijaus Gunios. 1637 metų gruodį sutriuškino Pavliuko karius Kumeiko mūšyje. 1638 metų gruodį privertė Dmitrijaus Gunios kazokų-valstiečių pulką kapituliuoti. Numalšinus sukilimą gavo Ukrainoje plačias žemės valdas. 1646 metais, po Jokūbo Sobieskio mirties Mikalojus Potockis buvo paskirtas Krokuvos kaštelionu, o poto, po Stanislano Konecpolskio mirties buvo paskitras nauju Karūnos didžiuoju etmonu.
 
[[1648]] metais buvo du kartus sumuštas Grltonųjų[[Geltonųjų vandenųVandenų mūšis|Geltonųjų Vandenų]] ir Korsunės mūšiuose (Bogdano Chmelnickio), buvo totorių nelaisvėje. Totorių nelaisvėje praleido du metus. 1650 metų balandį už didelę išpirką buvo išlaisvintas ir grįžo į tėvynę. [[1651]] metų birželį dalyvavo Bresto mūšyje, vadovaudamas daliai Lenkijos armijos. Išvykus Jonui Kazimierui, Karūnos didysis etmonas Potockis priėmė sau armijos vadovavimui. Vadovaujant Lenkijos kariam pajudėjo Kijevo link, kur susijungė su Jonušo Radvilos Lietuvos armija ir tęeė karinius veiksmus prieš kazokus ir totorius. Po Baltos cerkvės mūšio 1651 metų rugsėjį Lenkijos vadovybės vardu sudarė su Ukrainos etmonu Bogdanu Chmelnickiu taip vadinamą Baltacerkvės taikos sutartį. 1651 metų lapkritį Karūnos didysis etmonas Mikalojus Potockis mirė Chmelnike.
 
== Šeima ==