23:52, 27 lapkričio 2014 versija taisyti Submixster (aptarimas \| indėlis) 9 336 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		23:53, 27 lapkričio 2014 versija taisyti anuliuoti Submixster (aptarimas \| indėlis) 9 336 keitimai S →‎Vėlyvieji metai Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 96: ''„Kai kurie žmonės, abejingi menui ir norėdami išvengti darbo, bei iš godumo dėl pelno, užsiima tuo, pasisavina graviūrų kūrėjo garbę nuvertindami jo kūrinius, bei pelnydamiesi iš kitų darbo; be to, apgaudinėdami publiką menkaverte kopija.“''<ref>Christopher L. C. E. Witcombe. Copyright in the Renaissance: Prints and the Privilegio in Sixteenth-Century Venice and Rome. BRILL, -2004. Inroduction. xxvii</ref> [[Vaizdas:Tizian 053.jpg\|miniatiūra\|dešinėje\|230px\| „Pieta“ (apie 1576, [[Akademijos galerija (Venecija)\|Akademijos galerija]], [[Venecija]])]] Apie 1570 m. Ticianas nutapė vėlyvąjį „Dyglių vainiko uždėjimą“, ~~„Tarkiną~~„Tarkvinijų ir Lukreciją“ ir „Marsijo odos nudyrimą“. Tarp garsiausių jo vėlyvųjų darbų: „Šv. Lauryno mirtis“ (apie 1567, dabar Madride), kurtas pagal dar ankstesnį, 1548 m. atliktą altoriaus paveikslą Venecijos ''Gesuiti'' bažnyčioje. Paskutinio paveikslo, kuris buvo skirtas [[Frari]] bažnyčiai, Ticianas nebaigė. Jo „Pietą“ užbaigė mokinys [[Palma Jaunesnysis]]. Ticianas buvo apie 90 metų, kai [[1576]] m. [[rugpjūčio 27]] d. mirė nuo [[maras\|maro]], siaubusio Veneciją. Jis buvo vienintelė Venecijos maro auka, kuriai pagerbti surengtos laidotuvės bažnyčioje. Jis buvo palaidotas Frari bažnyčioje ([[Santa Maria Gloriosa dei Frari]]), kaip buvo ketinta. Ticianas guli netoli žymaus savo paveikslo „Pezaro Madonos“ („Madonna di Ca' Pesaro“). Joks paminklas nežymėjo jo kapo, kol žymiai vėliau Veneciją valdantys Austrijos pareigūnai įgaliojo [[Antonio Canova\|Antonijų Kanovą]] pastatyti paminklą, tačiau šiame buvo palaidota Kanovos širdis, o dailininkui XIX a. sukurtas dar kitas monumentas. Iš karto po Ticiano mirties tos pačios epidemijos metu mirė jo sūnus ir tapybos asistentas Oracijus. Jo prabangią vilą maro metu nusiaubė vagys.

Tiziano Vecelli: Skirtumas tarp puslapio versijų