Tiziano Vecelli: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 32:
}}
'''Ticianas Večelis''', paprastai vadinamas tik vardu '''Ticianas''' (it. '''Tiziano Vecelli''' arba '''Tiziano Vecellio''', apie [[1480]]–[[1490]] m. Pjevė di Kadorė prie Beluno, Venecijos respublikoje – [[1576]] m. [[rugpjūčio 27]] d. Venecijoje) – [[Italija|italų]] [[Renesansas|
Per ilgą Ticiano gyvenimą jo tapybos stilius drastiškai pasikeitė, bet jis visą laiką domėjosi [[spalva]]. Jo brandžiausi darbai neturi gyvų atspalvių, būdingų ankstyviesiems darbams, bet laisva tapymo maniera ir subtilios polichromatinės moduliacijos neturi precedento vakarietiško meno istorijoje.
Eilutė 52:
Po ankstyvos [[Džordžonė]]s mirties [[1510]] m. Ticianas kurį laiką tapė Džordžonei būdinga maniera ir užbaigė keletą jo paveikslų, tarp jų „[[Mieganti Venera|Miegančią Venerą]]“, bet greitai jis išvystė savo stilių, kuriam būdinga drali ir ekspresyvi tapymo technika, scenų dinamika. 1511 m. iš Venecijos į Romą išvyko Sebastianas Lučianis, kuris vėliau buvo pramintas Sebastianu del Pjombu. Per trumpą laikotarpį Venecijoje [[Sebastianas del Pjombas]] paliko kapitalinių darbų, kurie įtakojo Ticianą.
Iki 1510 m. nėra dokumentuotas nei vienas Ticiano darbas. Šiais metais
Ticiano talentas freskoms pasireiškė jo darbuose, nutapytuose [[1511]] m. [[Paduja|Padujos]] [[Karmelitai|Karmelitų]] bažnyčioje ir ''Scuola del Santo''. Iš šių darbų kai kurie išliko, tarp jų „Susitikimas prie Auksinių Vartų“ ir trys scenos iš Šv. Antano Paduviečio gyvenimo: „Pavydaus vyro nužudytos žmonos stebuklas“, „Vaiko, liūdijančio motinos nekaltumą, stebuklas“, „Jaunuolio su lūžusia galūne pagydymo stebuklas“. Vėliau Ticianas dirbo beveik vien tik aliejine technika.
Eilutė 82:
Apie 1540 m. Ticianas buvo vienu garsiausių Europos dailininkų, gaudavo užsakymų iš užsienio, tikriausiai jau tuo metu turėjo dideles dirbtuves Venecijoje. Apie 1540 m. nutapytas „Dyglių vainiko uždėjimas“. Šis paveikslas rodo [[manierizmas|manieristinės]] stilistikos įtaką, kurią Ticianas galėjo perimti iš Džulijaus Romano freskų Mantujoje. [[Džulijus Romanas]] buvo oficialiu Gonzagų dvaro dailininku, Rafaelio mokinys ir vienas reikšmingiausių Romos mokyklos manierizmo atstovų. Aukštą jo kūrybos vertinimą rodo Ticiano nemokamai jam sukurtas portretas. Romano freskos [[Tė rūmai|Tė rūmuose]], vaizduojančios titanų ir dievų kovas, turėjo reikšmingos įtakos Ticiano kūrybai. „Dyglių vainiko uždėjimas“ buvo skirtas Milano [[Santa Maria delle Grazie]] bažnyčiai ir akomponavo visuotinai šedevru pripažintą Leonardo da Vinčio „[[Paskutinė vakarienė (Leonardas da Vinčis)|Paskutinę vakarienę]]“. Napoleono karų metu paveikslas buvo pagrobtas ir nebegrąžintas į Italiją (dabar Luvre).
1543 m. Ticianas pradėjo dirbti įtakingiausiam to meto Europos užsakovui, kuriam dar nebuvo dirbęs − Romos popiežiui. [[Paulius III]] viešėjo Bolonijoje ir Feraroje, kur Ticianas jį aplankė ir nutapė portretą. Popiežius jame pavaizduotas pagal Rafaelio Julijaus II portreto suformuotą popiežių portreto tradiciją − sėdintis kėdėje, atsipalaidavęs, tarsi nematantis žiūrovo. 1545 m. Ticianas nutapė Venecijos dožo Andrea Gritti portretą ir atvyko į Romą, kur viliojo turtingi užsakovai, ypač galinga popiežiaus [[Farnezės|Farnezių]] giminė. Ticiano gidu po „amžinąjį miestą“ buvo popiežiaus paskirtas [[Džordžas Vazaris]]. Ticiano kūryboje susipažinimas su Rafaelio, Mikelandželo, [[Bramantė]]s ir kitų menininkų kūriniais nepaliko didelio pėdsako. Jam tuo metu buvo virš 50 metų ir jis buvo susiformavusiu menininku. Visgi Mikelandželo „[[Paskutinis teismas (Mikelandželas)|Paskutinio teismo]]“ freskos motyvų galima įžvelgti keleto sekančių metų Ticiano kūryboje. Pagrindiniu Ticiano darbu Romoje tapo portretas „Popiežius Paulius III su anūkais Otavijumi ir Alesandru Farnezėmis“. Portretas nebuvo baigtas, galima spėti, dėl to, kad jame pavaizduoti sudėtingi popiežiaus ir jo anūkų santykiai. Šis portretas tikriausiai turi sąsajų su Rafaelio garsiuoju [[Popiežius Leonas X su dviem kardinolais|popiežiaus Leono X su dviem kardinolais portretu]].
[[Vaizdas:Titian - Pope Paul III with his Grandsons Alessandro and Ottavio Farnese - WGA22985.jpg|miniatiūra|kairėje|210px| „Popiežius Paulius III su anūkais Otavijumi ir Alesandru Farnezėmis“ (1545-46, [[Kapodimontės muziejus]], [[Neapolis]])]]
[[Vaizdas:Tizian 082b.jpg|miniatiūra|kairėje|210px| „Karolis V Miulbergo mūšio metu“ (1548, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])]]
Eilutė 99:
Ticianas buvo apie 90 metų, kai [[1576]] m. [[rugpjūčio 27]] d. mirė nuo [[maras|maro]], siaubusio Veneciją. Jis buvo vienintelė Venecijos maro auka, kuriai pagerbti surengtos laidotuvės bažnyčioje. Jis buvo palaidotas Frari bažnyčioje ([[Santa Maria Gloriosa dei Frari]]), kaip buvo ketinta. Ticianas guli netoli žymaus savo paveikslo „Pezaro Madonos“ („Madonna di Ca' Pesaro“). Joks paminklas nežymėjo jo kapo, kol žymiai vėliau Veneciją valdantys Austrijos pareigūnai įgaliojo [[Antonio Canova|Antonijų Kanovą]] pastatyti paminklą, tačiau šiame buvo palaidota Kanovos širdis, o dailininkui XIX a. sukurtas dar kitas monumentas. Iš karto po Ticiano mirties tos pačios epidemijos metu mirė jo sūnus ir tapybos asistentas Oracijus. Jo prabangią vilą maro metu nusiaubė vagys.
== Kūryba ==
Ticianas vertinamas vienu iškiliausių dailininkų Europos meno istorijoje. Nagrinėjant renesanso dailę jo vardas minimas iškart po [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]], [[Mikelandželas|Mikelandželo]] ir [[Rafaelis|Rafaelio]]. Jam gyvam esant dailininkas buvo pramintas Kadoru (it. ''il Cadore'') pagal gimtinės pavadinimą. Pravardė dažnai pavartojama poetine, romantine prasme. Ticianas laikomas vienu iškiliausių [[koloristas|koloristų]] Europos mene. Jo vyriški portretai bendrai laikomi įspūdingesniais ir įtaigesniais nei moterų. Ticiano tapyba paveikė kartas vėlesnių Europos menininkų. Tarp jo įtakotų ne vien plejada Venecijos dailininkų, bet ir žymūs Europos dailės meistrai: [[Rubensas]], [[Antonis van Deikas]], [[Diegas Velaskesas]], [[Rembrantas]] ir daugelis kitų.
▲Jam gyvam esant buvo pramintas Kadoru (it. ''il Cadore'') pagal gimtinės pavadinimą. Pravardė dažnai pavartojama poetine, romantine prasme. Ticiano tapyba paveikė kartas vėlesnių Europos menininkų. Tarp jo įtakotų ne vien plejada Venecijos dailininkų, bet ir žymūs Europos dailės meistrai: [[Rubensas]], [[Antonis van Deikas]], [[Diegas Velaskesas]], [[Rembrantas]] ir daugelis kitų. Didžiausia Ticiano darbų kolekcija, apie 60 kūrinių, sukaupta Madrido [[Prado muziejus|Prado muziejuje]]. Dėl milžiniško kūrybinio palikimo Ticiano paveikslai yra vieni iš labai nedaugelio senųjų Europos dailės meistrų kūrinių, kuriuos vis dar galima įsigyti rinkoje. 2012 m. [[Londono nacionalinė galerija]] ir [[Škotijos nacionalinė galerija]] kartu iš visuomenės paaukotų lėšų įsigijo Ticiano „Dianą ir Akteoną“ už 45 mln [[Svaras sterlingų|svarų]] (71,7 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]).<ref>[http://www.bbc.com/news/entertainment-arts-17220446 BBC News]</ref> 2003 m. Los Andželo [[J. Paul Getty muziejus]] įsigijo „Markizo Alfonso d'Avalos su šarvais portretą“ už 70 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>[http://www.telegraph.co.uk/culture/art/3612751/The-70-million-soldier.html The Telepgraph]</ref>
== Darbų galerija ==
eilutė 138 ⟶ 139:
{{Commons|Category:Titian}}
* [http://www.treccani.it/enciclopedia/tiziano/ treccani.it]
* [http://
* [http://www.wga.hu/frames-e.html?/bio/t/tiziano/biograph.html wga.hu]
* [http://www.newadvent.org/cathen/14742a.htm Katalikų enciklopedija]
* [http://www.italian-renaissance-art.com/Titian.html italian-renaissance-art.com]
▲* [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariTitian1.html Encyclopaedia Britannica]
* [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariTitian1.html Ticiano biografija [[Giorgio Vasari]] „[[Le Vite]]“ (anglų k.)]
|