Jokūbas Sobieskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lenkijos bajorų [[Sobieskiai|Sobieskių]] giminės atstovas, herbo „Janina“ savininkas. Liublino kašteliobno ir vaivados [[Marekas Sobieskis|Mareko Siobieskio]] (apie [[1550]]–-[[1605]]) sūnus nuo pirmos santuokos su Jadvyga Snopkovskaite (1556/1559–15881559-1588/1589). Dėka santuokos su Sofija Teofile, [[Danilovičiai|Danilovičių]] giminės paveldėtoja, paveldėjo valdas jo senelio, Karūnos didžiojo etmono [[Stanoslovas Žolkevskis|Stanislovo Žolkevskio]], įskaitant Žolkovo pilį ir patį [[Žovkva|Žovkvos]] miestą.

Jokūbas Sobieskis mokėsi [[Jogailos universitetas|Jogailos]] ir Zamoistės akademijose ([[1604]]—-[[1606]]). [[1607]] metų pavasarį jis išvyko į Prancūziją, kur tęsė savo mokslus ketverius metus Paryžiuje. Skaitė senovės ir tuometinių autorių darbus, poetų, juristų ir istorikų. Išmoko Prancūzų, Italų ir Ispanų kalbas, o taip pat sužinojo Prancūzijos kultūrą ir papročius. Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, lankėsi Prancūzijos karaliaus dvare, kur buvo priimtas Henriko IV, buvo jo nužudymo liudininku, dalyvavo laidotuvėse ir naujojo karaliaus - Liudviko XIII karūnacijoje. Taip pat keliavo po Angliją, Olandiją ir Vakarų Vokietiją. [[1611]] metų vasarį Jokūbas Sobieskis išvyko į ilgą kelionę, kurios metu aplankė Ispaniją, Portugaliją Pietų Prancūziją, Savoją, Italiją (praleido [[1612]] metų žiemą Romoje) ir Austrją. Savo kelionės metu susitiko su Anglijos karaliumi Jokūbu I Stiuartu, Olandijos štathalteriu Moricu Oranskiu, Ispanijos karaliumi Pilypu III, Romos popiežiumi Povilu V, Vokietijos imperatoriumi Motiejumi I, susipažino su daugeliu Europos mokslininkų, politikų, bajorų ir karinių vadų. Jokūbas vedė kelionės dienoraštį, kuriame aprašė savo kelionę.

Jaunystėje Jokūbas Sobieskis keliavo po visą Europą, tame tarpe [[1611]] metais aplankė Lioną. Sugrįžęs į tėvynę jo įtaka pradėjo augti. Užėmė eilę stambių [[ATR]] valstybinių pareigybių. Jam priklausė aštuonios seniūnijos, iš kurių jis gaudavo didelį pelną, didindamas Sobieskių giminės padėtį. [[1623]]—-[[1632]] metais septynis kartus buvo renkamas į seimus. [[1623]], [[1626]], [[1628]] ir [[1632]] metais Jokūbas Sobieskis keturis kartus buvo išrinktas seimo maršalka.

Buvo labai dėmesingas savo patarimais ir buvo labai gerbiamas. Jis buvo daugelio komitetų narys, dažnai veikė kaip tarpininkas arba kaip vaikų-našlaičių gynėjas. Bendrai palaikė karališkąją politiką, bet visada gynė bajorų interesus ir pasisakė už religinę toleranciją.

[[1617]]—-[[1618]] metais karaliaus dvariškis Jokūbas Sobieskis dalyvavo Lenkijos karalaičio Vladislovo Vazos nesėkmingoje karinėje kampanijoje į Rusijos valstybę. [[1618]] metais dalyvavo derantis ir sudarant [[Deulino paliaubos|Deulino paliaubas]] su Rusijos valstybe. [[1621]] metais dalyvavo sutriuškinant turkų-totorių armiją Chotynės mūšyje. Vėlesniais metais, dalyvavo beveik visuose ATR karuose prieš rusus, turkus, Krymo totorius, Švedus, ir sukilusius Ukrainos kazokus. [[1635]] metais Jokūbas Sobieskis dalyvavo sudarant Štumsdorfo paliaubas su Švedija. Įėjo į karaliaus Vladislovo IV vazos karinės tarybos sudėtį (1632—16481632-1648).

ChtynėChotynės mūšio metu Jokūbas Sobieskis vedė dienoraštį, kuris pasitarnavo kaip pagrindinis šaltinis Vaclovo Potockio epinei poemai.

Užimamos pareigybės — karaliaus dvariškis ([[1617]]), Karūnos didysis raikytojas ([[1627]]), Karūnos didysis pataurininkas ([[1636]]), Belsko ([[1638]]—-[[1641]]) ir Rusios vaivada ([[1641]]—-[[1646]]), [[Krokuvos kaštelionas]] ([[1646]]), Terebovelsko, Krasnostavsko, Javorovo, Strijsko, Kalušos, Baro, Tucholio ir Gnevo seniūnas.

Jokūbas Sobieskis buvo vedęs du kartus. [[1620]] metais pirma santuoka buvo su Mariana Višnioveckaite ([[1600]]—-[[1624]]), Belsko ir Rusios vaivados Konstantino Konstantinovičiaus Višnioveckio (1564—16411564-1641) ir Anos Zagorovskaitės vyresnę dukterį, nuo santuokos su kuria turėjo dvi dukteris, kurios mirė vaikystėje.

[[1627]] metais vedė antrą kartą [[Sofija Teofilė Danilovič|Sofiją Teofilę Danilovič]] ([[1607]]—-[[1661]]), Rusios vaivados [[Ivanas Danilovičius|Ivano Danilovičiaus]] (apie 1570—1628) nuo antros santuokos su Sofija Žolkevskaite, dukterį. Vaikai:

* [[Marekas Sobieskis|Marekas]] (1628 gegužės 24 —- 1652 birželio 3), Jarovsko ir Krasnostavsko seniūnas

* [[Jonas Sobieskis]] (1629 rugpjųčio 17 —- 1696 birželio 17), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1674]]—-[[1696]])
* Sofija (1630 kovo 19 —- mirė vaikystėje)

* [[Kotryna Sobieskytė|Kotryna]] (1634 sausio 7 —- 1694 rugsėjo 29), 1-mas vyras nuo [[1650]] metų Sandomiro ir Krokuvos vaivada, Ostrogiškių ordinatas, kunigaikštis [[Vladislavas Dominykas Zaslavskis]] (1616—16561616-1656), 2-ras vyras nuo [[1658]] metų [[Lietuvos lauko etmonas]] ir [[Lietuvos pakancleris]], kunigaikštis [[Mykolas Kazimieras Radvila]] (1625—16801625-1680)

* Ana Rozalija (1636 rugpjūčio 5 —- 1655 vasario 16/kovo 12), Benediktų vienuolyno vienuolė, Lvove

* Stanislavas (1638 kovo 29 —- mirė vaikystėje)

* Stanislavas (1641 rugsėjo 16 —- mirė vaikystėje)