Krituliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9:
Debesis sudarantys lašeliai ir [[kristalai]] dažniausiai yra itin maži ir lengvi, o jų kritimo greitis neviršija 1 cm/s. Tokiu greičiu judantys lašeliai nepasiekia paklotinio paviršiaus, kadangi patekę į vandens garais neprisotinto oro sluoksnį jie išgaruoja. Tik didesni negu 0,01 cm lašeliai neišgaravę išsilaiko pakankamai ilgai ir krisdami gali pasiekti paklotinį paviršių. Lašelių stambėjimas vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: [[kondensacija|kondensacijos]] ([[sublimacija|sublimacijos]]) bei lašelių susiliejimo arba kristalų sukibimo susidūrimų metu ([[koaguliacija|koaguliacijos]]).
<br />[[Kondensacija|Kondensacinis]] debesų elementų augimas vyksta [[debesys]]e, sudarytuose iš skirtingo dydžio [[vanduo|vandens]] lašelių. Sočiųjų vandens garų slėgis virš mažų lašelių yra didesnis negu virš didelių, todėl vienodas vandens garų slėgis gali būti sotinantis santykinai didelių ir nebūti sotinantis mažų lašų atžvilgiu. Šiuo atveju vyksta pačių mažiausių lašelių [[garavimas]] ir [[kondensacija]] ant stambesnių debesies elementų.
Mišriuose debesyse sočiųjų vandens garų slėgio skirtumas virš peršaldytų lašelių ir kristalų yra dar didesnis negu virš skirtingų dydžių lašų. Dažniausiai mišriuose debesyse vandens garų [[slėgis]] yra sotinantis virš [[ledas|ledo]] ir nėra pasiekęs sočiųjų vandens garų lygio virš vandens, todėl vyksta intensyvus vandens lašelių [[garavimas]] ir garų [[sublimacija]] ant ledo kristalų. Debesies lašeliai gali visiškai išgaruoti, o kristalai – labai stipriai išaugti: susidaro palankios sąlygos toliau formuotis krituliams. Šis, vadinamasis [[Beržerono-Findaizeno procesas]], intensyviausiai vyksta, kai oro temperatūra –12 °C, nes tokioje temperatūroje sočiųjų vandens garų slėgio virš peršaldyto vandens ir virš ledo skirtumas yra pats didžiausias. [[Kondensacija|Kondensacinis]] augimas vyrauja tol, kol apie [[branduolys|branduolį]] susiformuoja vandens lašeliai arba ledo kristalai, kurių spindulys 20–60 μmmm. Tolesnis debesies elementų didėjimas daugiausiai vyksta dėl [[koaguliacija|koaguliacijos]]. Jos metu lašelių dydis gali padidėti iki kelių milimetrų, o kai kurios [[snaigė]]s ar [[kruša|krušos]] gabalėliai išaugti net iki kelių centimetrų. Šis procesas sąlygojamas įvairių priežasčių:
* Jei lašeliai turi skirtingus elektrinius krūvius, tai juos traukia vieną prie kito.
* Lašelių susidūrimai vyksta dėl [[difuzija|difuzinių]] pačių mažiausių debesies elementų judesių. Daug stipriau lašeliai susiduria [[turbulencija|turbulencinio]] oro judėjimo metu.