Eugène Delacroix: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gyvenimo metu Delakrua parašė apybraižas apie Grosą, [[Rafaelis|Rafaelį]] ir [[Mikelandželas|Mikelandželą]]. Pats Delakrua niekuomet nesilankė [[Roma|Romoje]]. Po kelionės po Š. Afriką ir Ispaniją Delakrua atrado naujus šviesos ir spalvos traktavimo šaltinius. Gyvenimo pabaigoje Delakrua kūryba tapo mažiau aktuali lyginant su Barbizono mokyklos ir [[Gustavas Kurbė|G. Kurbė]] [[realizmas|realistine]] daile. Delakrua gyvenimo metu domėjosi [[Michel Eugène Chevreul|M. E. Ševrelio]] spalvų tyrinėjimais, nors pats niekuomet nedandė išbandyti teorijų praktikoje. Dailininko kūrybos ryšį su praeities daile apibūdino [[Šarlis Bodleras]] pavadindamas jį „paskutiniuoju didžiuoju renesanso menininku ir pirmuoju iš šiuolaikinių“.<ref>Néret, Gilles. ''Delacroix''. Taschen, 2000, p. 7</ref> Delakrua turėjo didelį poveikį vėliau sekusio prancūzų [[impresionizmas|impresionizmo]] dailei. [[Polis Sezanas]], [[Edgaras Dega]], [[Vincentas van Gogas]], [[Žoržas Sera]], [[Polis Sinjakas]] studijavo jo darbus. Delakrua paveikė XX a. modernistus, ypač [[fovizmas|fovistus]]. Stambiausios Delakrua kūrinių kolekcijos sukauptos [[Luvras|Luvre]] ir Nacionaliniame E. Delakrua muziejuje Paryžiuje. Garsiausiu dailininko paveikslu įvardijama „[[Laisvė barikadose]]“ nuo 2012 m. eksponuojama Luvro padalinyje [[Lansas|Lanso]] mieste Prancūzijoje.

 

<gallery>

Vaizdas:Delacroix barque of dante 1822 louvre 189cmx246cm 950px.jpg | „Dantė ir Vergilijus pragare“ ([[1822]], [[Luvras]], [[Paryžius]])