Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

55 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
[[Imunologija]] – [[mokslas]], tiriantis [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] sandarą bei [[funkcija|funkcijas]]. [[Imunitetas]] pirmą kartą paminėtas 430m. pr. Kr., [[maras|maro]] [[Atėnai|Atėnuose]] metu. [[Tukididas]] iš [[Atėnai|Atėnų]] pastebėjo, jog žmonės, kurie pasveiko nuo praeito [[liga|ligos]] protrūkio, galėjo slaugyti sergančiuosius, patys antra kartą nebesusirgdami. XVIIIa. Pjeras Luisas Mopertis atliko [[eksperimentas|eksperimentus]] su skorpijono [[nuodai|nuodais]] ir pastebėjo, kad kai kurie [[šuo|šunys]] ir [[pelė|pelės]] buvo jiems atsparūs. Šiuos bei kitus įgyto [[imunitetas|imuniteto]] pastebėjimus vėliau panaudojo Luji Pasteras, kurdamas [[skiepai|skiepų]] technologiją bei mikrobinę ligų teoriją. L. Pastero teorija paneigė kitas tuometines ligų teorijas, pavyzdžiui, “miazmos” (žalingų garų arba blogo oro) teoriją. Tačiau 1891m. Robertas Kochas įrodė, kad [[infekcinė liga|infekcines ligas]] sukelia [[mikroorganizmas|mikroorganizmai]], ir už tai 1905m. buvo apdovanotas [[Nobelio premija]]. 1901m., kuomet Volteris Rydas atrado geltonosios karštinės [[virusas|virusą]], buvo patvirtinta, jog [[virusas|virusai]] yra [[žmogus|žmogaus]] [[patogenas|patogenai]].
Iki XIXa. pab. [[imunologija]] padarė didžiulę pažangą sparčiai vystantis humoralinio ir ląstelinio [[imunitetas|imuniteto]] [[mokslas|mokslams]]. Ypatingai svarbus buvo Polo Erlicho darbas, kuriame pateikta [[antigenas|antigenų]] ir [[antikūnas|antikunų]] [[reakcija|reakcijos]] specifiškumą paaiškinanti teorija. Šis indėlis, prisidedantis prie humoralinio imuniteto aiškinimo, buvo pastebėtas ir 1908m. apdovanotas [[Nobelio premija]], kartu apdovanojant ir ląstelinio imuniteto atradėją I.Mečnikovą.
<gallery>
Paul_Ehrlich_4.jpg|Polas Erlichas
</gallery>
 
== Baltosios kraujo ląstelės ==