Karūna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Magnus Dux (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: right|thumb|Vengrijos monarcho Šv. Stepono karūna '''Karūna''' (lotyniškai ''corona'' - vainikas) - galvos apdangalas, dažniausiai dėvima...
(Jokio skirtumo)

16:48, 22 gruodžio 2006 versija

Karūna (lotyniškai corona - vainikas) - galvos apdangalas, dažniausiai dėvimas valdovų (karalių, kunigaikščių ir kt.). Jas taip pat gali dėvėti bei aukšto rango aristokratai, bei dvasininkai (pvz . Popiežiaus tiara).

Vaizdas:Saint Stephen Crown.jpg
Vengrijos monarcho Šv. Stepono karūna


Gamybos priemonės ir forma

Dažniausiai karūnos gaminamos iš tauriųjų metalų ir inkrustuojamos brangakmeniais, gali būti puošiamos kailiais (Jungtinės Karalystės karūna). Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklauso ir nuo valstybės, kurioje karūna gaminama, istorijos bei tradicijų. Skirtingos karūnos būna skirtingų formų. Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:

  • Diadema - žemesniojo rango asmenų galvos papuošalas (dažniausiai princų, princesių ir kt.);
  • Vainikas - juosia galvą, ją uždengia. Tai būdingiausia ir dažniausia karūnos forma;
  • Tiara - dvasininkų galvos dangalas.


Istorija

Karūnos prototipu laikoma diadfema, žinoma dar nuo senovės Graikijos, kuri taip pat buvo nešiojama Persijos valdovų. Vėliau ją perėmė Romos imperatorius Konstantinas I.

Turbūt seniausia krikščioniškosios Europos karūna buvo Geležinė Langobardų karūna, iš kurios kilo vėlesni karūnų modeliai. Panašiomis į šią karūnuoti Austrijos, suvienytos Italijos valdovai bei Napoleonas Bonapartas.

Viduramžiais karūna simbolizavo monarcho galią. Daugelis valdovų užsakydavo labai puošnias ir daug kainuojančias karūnas, kurios ypač puošnios tapo Brandžiaisiais Viduramžiais. Karūnos buvo gaminamos iš aukso ar sidabro bei geležies lydinio, inkrustuojamos įvairiais brangiaisiais akmenimis. Kai kada būdavo ištapomos netgi miniatiūros ar išdėliojamos mažytės mozaikos.

Augant hercogų bei kitų aukštųjų feodalų galiai, šie taip pat ėmė nešioti karūnas taip pabrėždami savo aukštą kilmę. Kai kurių hercogų karūnos mažai tesiskyrė nuo karalių, o kai kada net būdavo puošnesnės.


Karūnacija

 
Prancūzijos karaliaus Filipo Augusto karūnacija. Viduramžių miniatiūra

Katalikškų Europos šalių valdovus karūnuoti galėdavo tiktai Popiežius. Ceremonija vykdavo labai prašmatniai. Ji galėdavo būti atliekama:

  • Įpėdiniui įgavus pirmtako teises ir tapus valdovu;
  • Įpėdiniui tuokiantis (Tada karūnuojamas būdavo sutuoktinis).

Nuo XIV a. karūnuorti galėjo ir Šv. Romos imperijos imperatoriai.