Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 108 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
 
[[Putliosios ląstelės|Putliųjų ląstelių]], kurios reguliuoja [[uždegimas|uždegimines]] reakcijas, yra [[jungiamasis audinys|jungiamuosiuose audiniuose]] bei [[gleivinė|gleivinėse]]. Dažniausiai jos yra susijusios su [[alergija|alergijomis]] ir anafilaksija. [[bazofilas|Bazofilai]] ir [[eozinofilas|eozinofilai]] yra panašūs į [[neutrofilas|neutrofilus]]. Jie išskiria [[neuromediatorius|cheminius mediatorius]], susijusius su apsauga nuo [[parazitas|parazitų]] bei atliekančius svarbų vaidmenį tokiose alerginėse reakcijose kaip [[astma]]. NK ląstelės – tai [[leukocitas|leukocitai]], kurie puola ir sunaikina [[vėžys (liga)|vėžines]] bei [[virusas|virusų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]].
 
'''Natūraliosios žudikės (NK ląstelės)'''
 
Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto [[imunitetas|imuniteto]] dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių [[mikroorganizmas|mikroorganizmų]]. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko [[ląstelė|ląsteles]], pavyzdžiui, [[vėžys (liga)|vėžines]] ar [[virusas|virusų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]], kuomet tokias [[ląstelė|ląsteles]] pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos [[ląstelė|ląstelės]], kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl [[virusas|virusinių]] [[infekcija|infekcijų]] šeimininko [[ląstelė|ląstelėse]]. Šios [[ląstelė|ląstelės]] vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” [[ląstelė|ląsteles]]. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta [[vėžys (liga)|vėžines]] bei užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]]. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų [[ląstelė|ląstelių]] paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” [[ląstelė|ląsteles]], pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno [[ląstelė|ląstelių]] NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC [[antigenas|antigenai]]. Šiuos MHC [[antigenas|antigenus]] atpažįsta ląstelių žudikių [[antikūnas|antikūno]] [[receptorius|receptoriai]] (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles.
 
[[B limfocitai|B limfocitas]] [[patogenas|patogenus]] atpažįsta tuomet, kai [[antikūnas|antikūnai]] savo paviršiumi susijungia su specifiniu [[antigenas|antigenu]]. Tokį [[antigenas|antigeno]] ir [[antikūnas|antikūno]] kompleksą užima [[B limfocitai]] ir proteolizės metu suskaido iki [[peptidai|peptidų]]. [[B limfocitai]] šiuos [[antigenas|antigeninius]] [[peptidai|peptidus]] paskleidžia ant MHC II molekulių, esančių [[B limfocitai|limfocitų]] paviršiuje. Toks MHC ir [[antigenas|antigeno]] susijungimas sužadina atitinkamus T<sub>H</sub> limfocitus, kurie gamina limfokinus ir suaktyvina [[B limfocitai|B limfocitus]]. Suaktyvintas [[B limfocitai|B limfocitas]] pradeda diferencijuotis, o susidariusios ląstelės ([[plazminė ląstelė|plazmocitai]]) išskiria milijonus [[antikūnas|antikūnų]], atpažįstančių tą [[antigenas|antigeną]]. Šių [[antikūnas|antikūnų]] yra [[kraujo plazma|kraujo plazmoje]] ir [[limfa|limfoje]]. Jie jungiasi su [[antigenas|antigenus]] išreiškiančiais [[patogenas|patogenais]] ir pažymi juos sunaikinimui, kurį atlieka pasitelkiant komplemento aktyvaciją arba fagocitus. [[antikūnas|Antikūnai]] gali tiesiogiai neutralizuoti sunkumus, susijungdami su [[bakterija|bakterijų]] [[toksinas|toksinais]] arba trukdant [[receptorius|receptoriais]], kada [[virusas|virusai]] ar [[bakterija|bakterijos]] stengiasi užkrėsti [[ląstelė|ląsteles]].
 
'''Alternatyvus įgytas imunitetas'''
 
Įgytojo [[imunitetas|imuniteto]] vystymasis prasidėjo nuo žandus turinčių [[stuburiniai|stuburinių]] organizmų protėvių. Dauguma įgyto [[imunitetas|imuniteto]] molekulių, pavyzdžiui, [[antikūnas|imunoglobulinų]] ir [[T limfocitai|T limfocitų]], yra tik žandus turinčiuose [[stuburiniai|stuburiniuose]]. Tačiau atskira iš [[limfocitas|limfocitų]] kilusi [[molekulė]] buvo aptikta bežandžiuose [[stuburiniai|stuburiniuose]], pavyzdžiui, devynakėje ir [[Miksiniai apskritažiomeniai|miksinoje]]. Šie [[gyvūnas|gyvūnai]] turi daugybę [[molekulė|molekulių]], vadinamų kintančiais [[limfocitai|limfocitų]] [[receptorius|receptoriais]] (''angl. variable lymphocyte receptors''), o žandus turinčių [[stuburiniai|stuburinių]] [[antigenas|antigenų]] [[receptorius|receptoriai]] yra sudaryti iš vieno ar dviejų [[genas|genų]]. Manoma, jog šios [[molekulė|molekulės]] jungiasi su [[antigenas|antigenais]] panašiai kaip [[antikūnas|antikūnai]] bei tokiu pačiu specifiškumo laipsniu.
 
== Šaltiniai ==