Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

820 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
* [[Kraujas]]
* [[Limfa]]
* [[Limfinis audinys|Limfiniai audiniai]]
* Kaulų čiulpai
* Užkrūčio liauka (čiobrialiaukė)
 
=== Imunologijos istorija ===
[[Imunologija]] – [[mokslas]], tiriantis [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] [[sandara|sandarą]] bei [[funkcija|funkcijas]]. [[Imunitetas]] pirmą kartą paminėtas 430m. pr. Kr., [[maras|maro]] [[Atėnai|Atėnuose]] metu. [[Tukididas]] iš [[Atėnai|Atėnų]] pastebėjo, jog žmonės, kurie pasveiko nuo praeito [[liga|ligos]] protrūkio, galėjo slaugyti sergančiuosius, patys antra kartą nebesusirgdami. XVIIIa. Pjeras Luisas Mopertis atliko [[eksperimentas|eksperimentus]] su [[skorpijonas|skorpijono]] [[nuodai|nuodais]] ir pastebėjo, kad kai kurie [[šuo|šunys]] ir [[pelė|pelės]] buvo jiems atsparūs. Šiuos bei kitus įgyto [[imunitetas|imuniteto]] pastebėjimus vėliau panaudojo [[Luji Pasteras]], kurdamas [[skiepai|skiepų]] technologiją bei mikrobinę ligų teoriją. [[Luji Pasteras|L. Pastero]] teorija paneigė kitas tuometines ligų teorijas, pavyzdžiui, “miazmos” (žalingų garų arba blogo oro) teoriją. Tačiau 1891m. [[Robertas Kochas]] įrodė, kad [[infekcinė liga|infekcines ligas]] sukelia [[mikroorganizmas|mikroorganizmai]], ir už tai 1905m. buvo apdovanotas [[Nobelio premija]]. 1901m., kuomet [[Volteris Rydas]] atrado geltonosios karštinės [[virusas|virusą]], buvo patvirtinta, jog [[virusas|virusai]] yra [[žmogus|žmogaus]] [[patogenas|patogenai]].
Iki XIXa. pab. [[imunologija]] padarė didžiulę pažangą sparčiai vystantis humoralinio ir ląstelinio [[imunitetas|imuniteto]] [[mokslas|mokslams]]. Ypatingai svarbus buvo [[Polas Erlichas|Polo Erlicho]] darbas, kuriame pateikta [[antigenas|antigenų]] ir [[antikūnas|antikunų]] [[reakcija|reakcijos]] specifiškumą paaiškinanti teorija. Šis indėlis, prisidedantis prie humoralinio imuniteto aiškinimo, buvo pastebėtas ir 1908m. apdovanotas [[Nobelio premija]], kartu apdovanojant ir ląstelinio imuniteto atradėją I.Mečnikovą.
 
* [[Neutrofilai]]
* [[Bazofilai]]
* [[Eozinofilai]]
* [[monocitas|Monocitai]] ir [[makrofagas|Makrofagai]]
* [[dendritinė ląstelė|Dendritinės ląstelės]]
** [[B limfocitas|B ląsteles]]
** [[T limfocitas|T ląsteles]]
** [[Natūralios žudikės]]
 
Be baltujų kraujo ląstelių, [[trombocitai]] taip pat labai svarbus imuninei organizmo apsaugai užtikrinti. Kartu su [[fibroblastai]]s trombocitai padeda užtraukti žaizdas ir užkirsti kelią į organizmą plūstantiems [[patogenas|patogenams]].
'''T<sub>H</sub> limfocitai'''
T<sub>H</sub> limfocitai sudaro apie 60 % visų [[T limfocitai|T limfocitų]]. T<sub>H</sub> limfocitų funcija: [[antigenas|antigenus]] pateikiančios ląstelės (APC) pristato [[antigenas|antigeną]] tam tikroms MHC II molekulėms. T<sub>H</sub> limfocitams pastebėti [[antigenas|antigenus]] padeda turimas CD4 baltymas. T<sub>H</sub> limfocitų suaktyvinimas sukelia citokinų ir kitų stimuliatorių signalų išskyrimą, kurie paskatina [[makrofagocitas|makrofagocitų]], T<sub>C</sub> ir [[B limfocitai|B limfocitų]], vėliau gaminančių [[antikūnas|antikūnus]], aktyvumą. Sužadinus [[B limfocitai|B limfocitus]] ir [[makrofagocitas|makrofagocitus]], daugėja T<sub>H</sub> limfocitų.
 
T<sub>H</sub> limfocitai reguliuoja įgimto ir įgyto [[imunitetas|imuniteto]] reakcijas bei nulemia [[organizmas|organizmo]] [[imunitetas|imuniteto]] atsaką kiekvieno [[patogenas|patogeno]] atveju. Šios ląstelės nėra citotoksiškai aktyvios ir tiesiogiai nenaikina užkrėstų [[ląstelė|ląstelių]] ar [[patogenas|patogenų]]. T<sub>H</sub> limfocitai kontroliuoja [[imunitetas|imuniteto]] atsaką, nukreipdami kitas [[ląstelė|ląsteles]] atlikti šias užduotis.
γδ T limfocitai
 
γδ T limfocitai turi kiek kitokios sandaros [[antigenas|antigenų]] [[receptorius|receptorių]] (TCR) nei THT<sub>H</sub> ar TCT<sub>C</sub> ląstelės, tačiau yra panašūs į THT<sub>H</sub>, TCT<sub>C</sub> limfocitus bei NK ląsteles. Dar nėra tiksliai žinoma, kokių sąlygų reikia, norint sukelti γδ T limfocitų atsaką. Kaip ir kiti [[T limfocitai|T limfocitų]] potipiai, turintys pastovius [[receptorius]], pavyzdžiui, NK ląstelė su CD1d [[receptorius|receptoriumi]], γδ T limfocitai yra tarpe tarp įgimto ir įgyto [[imunitetas|imuniteto]]. Kaip įgyto [[imunitetas|imuniteto]] dalis γδ T limfocitai pasireiškia pakeisdami [[T limfocitai|T limfocitų]] [[receptorius|receptorių]] [[genas|genus]], kad sukurtų [[receptorius|receptoriaus]] įvairovę ir išplėtotų atminties fenotipą. Tačiau įvairūs potipiai gali veikti kaip įgimto [[imunitetas|imuniteto]] dalis, kuomet tam tikrą paskirtį turintys [[T limfocitai|T limfocitų]] ir NK ląstelių [[receptorius|receptoriai]] panaudojami kaip atpažinimo [[receptorius|receptoriai]]. γδ T limfocitai daugiausia randami [[epitelis|epitelyje]] ir [[gleivinė|gleivinėje]]. Jie nėra priklausomi nuo MHC molekulių ir [[antigenas|antigeną]] gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų [[antigenas|antigenų]] ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai fosforilinti [[substratas|substratai]], kuriuos išskiria [[bakterija|bakterijos]] ar [[organizmas|organizmo]] ląstelės[[ląstelė]]s [[stresas|streso]] metu. [[antigenas|Antigenų]] aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja THT<sub>H</sub> ląsteles. Sudaro apie 10 % visų [[T limfocitai|T limfocitų]].
 
'''B limfocitai ir antikūnai'''
 
[[B limfocitai|B limfocitas]] [[patogenas|patogenus]] atpažįsta tuomet, kai [[antikūnas|antikūnai]] savo paviršiumi susijungia su specifiniu [[antigenas|antigenu]]. Tokį [[antigenas|antigeno]] ir [[antikūnas|antikūno]] kompleksą užima [[B limfocitai]] ir proteolizės metu suskaido iki [[peptidai|peptidų]]. [[B limfocitai]] šiuos [[antigenas|antigeninius]] [[peptidai|peptidus]] paskleidžia ant MHC II molekulių, esančių [[B limfocitai|limfocitų]] paviršiuje. Toks MHC ir [[antigenas|antigeno]] susijungimas sužadina atitinkamus THT<sub>H</sub> limfocitus, kurie gamina limfokinus ir suaktyvina [[B limfocitai|B limfocitus]]. Suaktyvintas [[B limfocitai|B limfocitas]] pradeda diferencijuotis, o susidariusios ląstelės ([[plazminė ląstelė|plazmocitai]]) išskiria milijonus [[antikūnas|antikūnų]], atpažįstančių tą [[antigenas|antigeną]]. Šių [[antikūnas|antikūnų]] yra [[kraujo plazma|kraujo plazmoje]] ir [[limfa|limfoje]]. Jie jungiasi su [[antigenas|antigenus]] išreiškiančiais [[patogenas|patogenais]] ir pažymi juos sunaikinimui, kurį atlieka pasitelkiant komplemento aktyvaciją arba fagocitus. [[antikūnas|Antikūnai]] gali tiesiogiai neutralizuoti sunkumus, susijungdami su [[bakterija|bakterijų]] [[toksinas|toksinais]] arba trukdant [[receptorius|receptoriais]], kada [[virusas|virusai]] ar [[bakterija|bakterijos]] stengiasi užkrėsti [[ląstelė|ląsteles]].
 
== Šaltiniai ==