Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 407 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
[[Blužnis]] – maišelis [[pilvo ertmė]]je šalia [[skrandis|skrandžio]]. Šis organas – [[baltasis kraujo kūnelis|baltujų kraujo kūnelių]] talpykla; esant infekcijai iš blužnies išleidžiami [[limfocitas|limfocitai]] imasi priemonių ją pašalinti. Tai yra imuninės sistemos organas, sudarytas iš T-ląstelių, B-ląstelių, NK ląstelių, makrofagų, dendritinių ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių. Blužnis veikia kaip kraujo filtras ir sugauna antigenus (pašalines medžiagas) iš kraujo, tekančio pro blužnį. Kai makrofagai ir dendritinės ląstelės per kraują atneša antigenus į blužnį, B ląstelės, esančios blužnyje, aktyvuojasi ir gamina didelius antikūnų kiekius. Blužnis taip pat yra vieta, kurioje sunaikinami seni raudonieji kraujo kūneliai.
 
[[blužnis|Blužnies]] pašalinimas iš organizmo neturi ypatingų pasekmių, tačiau imuninis atsakas esant užkratui tampa silpnesnis.
 
=== Užkrūčio liauka ===
 
Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto [[imunitetas|imuniteto]] dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių [[mikroorganizmas|mikroorganizmų]]. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko [[ląstelė|ląsteles]], pavyzdžiui, [[vėžys (liga)|vėžines]] ar [[virusas|virusų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]], kuomet tokias [[ląstelė|ląsteles]] pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos [[ląstelė|ląstelės]], kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl [[virusas|virusinių]] [[infekcija|infekcijų]] šeimininko [[ląstelė|ląstelėse]]. Šios [[ląstelė|ląstelės]] vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” [[ląstelė|ląsteles]]. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta [[vėžys (liga)|vėžines]] bei užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]]. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų [[ląstelė|ląstelių]] paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” [[ląstelė|ląsteles]], pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno [[ląstelė|ląstelių]] NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC [[antigenas|antigenai]]. Šiuos MHC [[antigenas|antigenus]] atpažįsta ląstelių žudikių [[antikūnas|antikūno]] [[receptorius|receptoriai]] (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles.
 
== Įgytas imunitetas ==
Įgytas [[imunitetas]] vystėsi nuo pirmųjų [[stuburiniai|stuburinių]], atsižvelgiant į stipresnį [[imunitetas|imuniteto]] atsaką bei imunologinę atmintį, kurioje kiekvieną [[patogenas|patogeną]] “atsimena” tam tikras [[antigenas]]. Įgyto [[imunitetas|imuniteto]] reakcija yra specifinė [[antigenas|antigenų]] atžvilgiu, reikalaujanti specifinių svetimų [[antigenas|antigenų]] atpažinimo, kuomet vyksta [[antigenas|antigeno]] pateikimo procesas. [[antigenas|Antigeno]] speficiškumas atsižvelgia į atsakų sukelėjus, todėl yra pritaikytas pagal specifinius [[patogenas|patogenus]] arba [[patogenas|patogenų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]]. Tokios pritaikytos [[organizmas|organizmo]] reakcijos vyksta atminties [[ląstelė|ląstelių]] dėka. [[patogenas|Patogenui]] bandant užkrėsti [[organizmas|organizmą]] daugiau nei vieną kartą, šios specifinės atminties [[ląstelė|ląstelės]] skubiai jį pašalina.
 
=== Limfocitai ===
[[limfocitas~Limfocitai]] yra tam tikros rūšies [[leukocitas|leukocitai]], priskiriami įgyto [[imunitetas|imuniteto]] [[ląstelė|ląstelėms]]. [[B limfocitai|B]] ir [[T limfocitai]] sudaro didžiają dalį [[limfocitas|limfocitų]] ir yra randami [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] [[kamieninė ląstelė|kamieninėse kraujo ląstelėse]]. [[B limfocitai]] priklauso humoraliniam [[imunitetas|imunitetui]], o tuo tarpu [[T limfocitai]] – ląsteliniam [[imunitetas|imunitetui]].
 
[[B limfocitai|B]] ir [[T limfocitai]] turi [[antigenas|antigenų]] [[receptorius]], kurie padeda juos atpažinti. [[T limfocitai]] atpažįsta svetimkūnį, pavyzdžiui, [[patogenas|patogeną]], tik po to, kai [[antigenas|antigenai]] ([[patogenas|patogenų]] mažesnės dalys) yra apdorojami ir prijungiami prie [[receptorius|receptoriaus]], tai yra, prie didžiojo audinių suderinamumo komplekso (MHC) [[molekulė|molekulės]]. Išskiriami du pagrindiniai [[T limfocitai|T limfocitų]] potipiai: T<sub>C</sub> limfocitai (''angl. cytotoxic'' – kenksmingas [[ląstelė|ląstelėms]]) ir T<sub>H</sub> limfocitai (''angl. helper'' – padėjėjas). T<sub>C</sub> limfocitai atpažįsta tik tuos [[antigenas|antigenus]], kurie yra prisijungę prie MHC I [[molekulė|molekulių]], o T<sub>H</sub> limfocitai – [[antigenas|antigenus]] su MHC II [[molekulė|molekulėmis]]. Tokie skirtingi [[antigenas|antigenų]] pateikimo mechanizmai atspindi skirtingas dviejų tipų [[t limfocitai|T limfocitų]] funkcijas. Trečias mažasis [[T limfocitai|limfocitų]] potipis yra γδ T limfocitai (taip pavadinti pagal [[baltymai|polipeptidus]], sudarančius [[T limfocitai|T limfocitų]] [[receptorius]]), kurie atpažįsta nepažeistus [[antigenas|antigenus]], kurie nėra susijungę su MHC [[receptorius|receptoriais]].
 
[[B limfocitai|B limfocito]] [[antigenas|antigenui]] specifinis [[receptorius]] yra [[antikūnas|antikūno]] [[molekulė]] [[B limfocitai|B limfocito]] paviršiuje. [[Receptorius]] atpažįsta visus [[patogenas|patogenus]] ir be [[antigenas|antigeno]] apdorojimo. Kiekviena [[B limfocitai|B limfocitų]] linija išskiria skirtingus [[antikūnas|antikūnus]], todėl [[B limfocitai|B limfocitų]] [[antigenas|antigenų]] [[receptorius|receptorių]] visuma pateikia visus įmanomus [[antikūnas|antikūnus]], kuriuos [[orgnazimas]] gali pagaminti.
 
'''T<sub>C</sub> limfocitai'''
 
T<sub>C</sub> limfocitai yra vienas iš [[T limfocitai|T limfocitų]] potipių. Jų funkcija – sunaikinti [[virusas|virusų]] ir kitų [[patogenas|patogenų]] užkrėstas arba kitaip pažeistas ir blogai funkcionuojančias [[ląstelė|ląsteles]]. Kaip ir [[B limfocitai]], kiekvienas [[T limfocitai|T limfocitų]] potipis atpažįsta skirtingus [[antigenas|antigenus]]. T<sub>C</sub> limfocitai suaktyvėja, kai jų [[receptorius|receptoriai]] (TCR) prisijungia tam tikrus [[antigenas|antigenus]], sudarydami kompleksą su kitos [[ląstelė|ląstelės]] MHC I [[receptorius|receptoriumi]]. MHC atpažinimas: [[antigenas|antigeno]] kompleksui padeda [[T limfocitai|T limfocito]] baltymas, vadinamas CD8. [[T limfocitai|T limfocitas]] sklinda po visą kūną, ieškodamas [[ląstelė|ląstelių]], kuriose MHC I [[receptorius|receptoriai]] turėtų [[antigenas|antigeną]]. Aktyvuotas [[T limfocitai|T limfocitas]], radęs tokių [[ląstelė|ląstelių]], išskiria citotoksinus, pavyzdžiui, baltymą perforiną, kuris tų [[ląstelė|ląstelių]] [[plasminė membrana|plazminėse membranose]] suformuoja angas, pro kurias į vidų gali patekti [[jonas (dalelė)|jonai]], [[vanduo]] bei [[toksinas|toksinai]]. Kito [[toksinas|toksino]], vadinamo granulizinu, (proteazė) patekimas sukelia [[apoptozė|ląstelės apoptozę]] (vieną iš programuotos ląstelės mirties rūšių). Į jų aukų sąrašą pakliūna ir [[vėžys (liga)|vėžinės]] bei transplantuotos svetimo [[organizmas|organizmo]] [[ląstelė|ląstelės]]. [[T limfocitai]] atlieka ypatingai svarbų vaidmenį, sutrikdydami [[virusas|virusų]] [[replikacija|replikaciją]]. [[T limfocitai|T limfocitų]] aktyvacija yra griežtai kontroliuojama ir dažniausiai reikalauja labai stipraus MHC ir [[antigenas|antigeno]] aktyvacijos signalo arba papildomų aktyvacijos signalų, kuriuos sukelia T<sub>H</sub> limfocitai.
 
'''T<sub>H</sub> limfocitai'''
T<sub>H</sub> limfocitai sudaro apie 60 % visų [[T limfocitai|T limfocitų]]. T<sub>H</sub> limfocitų funcija: [[antigenas|antigenus]] pateikiančios ląstelės (APC) pristato [[antigenas|antigeną]] tam tikroms MHC II molekulėms. T<sub>H</sub> limfocitams pastebėti [[antigenas|antigenus]] padeda turimas CD4 baltymas. T<sub>H</sub> limfocitų suaktyvinimas sukelia citokinų ir kitų stimuliatorių signalų išskyrimą, kurie paskatina [[makrofagocitas|makrofagocitų]], T<sub>C</sub> ir [[B limfocitai|B limfocitų]], vėliau gaminančių [[antikūnas|antikūnus]], aktyvumą. Sužadinus [[B limfocitai|B limfocitus]] ir [[makrofagocitas|makrofagocitus]], daugėja T<sub>H</sub> limfocitų.
 
T<sub>H</sub> limfocitai reguliuoja įgimto ir įgyto [[imunitetas|imuniteto]] reakcijas bei nulemia [[organizmas|organizmo]] [[imunitetas|imuniteto]] atsaką kiekvieno [[patogenas|patogeno]] atveju. Šios ląstelės nėra citotoksiškai aktyvios ir tiesiogiai nenaikina užkrėstų [[ląstelė|ląstelių]] ar [[patogenas|patogenų]]. T<sub>H</sub> limfocitai kontroliuoja [[imunitetas|imuniteto]] atsaką, nukreipdami kitas [[ląstelė|ląsteles]] atlikti šias užduotis.
 
T<sub>H</sub> limfocitai išskiria [[T limfocitai|T limfocitų]] [[receptorius]] (TCR), kurie atpažįsta [[antigenas|antigenus]], susijungusius su MHC II molekulėmis. MHC ir [[antigenas|antigeno]] kompleksą atpažįsta T<sub>H</sub> limfocito CD4 baltymas, sutelkiantis molekules [[T limfocitai|T limfocitų]] viduje, atsakingas už šių [[T limfocitai|limfocitų]] aktyvaciją. T<sub>H</sub> limfocitai turi silpnesnį ryšį su MHC-antigeno kompleksu lyginant su T<sub>C</sub> limfocitais. Tai reiškia, kad daugybė [[receptorius|receptorių]] (maždaug apie 200-300), esančių T<sub>H</sub> limfocitų paviršiuje, turėtų susijungti su MHC-antigenu tam, kad suaktyvintų T<sub>H</sub> limfocitą, o tuo tarpu T<sub>C</sub> limfocitai suaktyvėtų susijungus vienai MHC-antigeno molekulei. T<sub>H</sub> limfocito aktyvacijai taip pat reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad susijungtų su [[antigenas|antigeną]] pateikiančia [[ląstelė|ląstele]]. T<sub>H</sub> limfocito aktyvacija sukelia citokinų išskyrimą, kurie turi įtakos kitų [[ląstelė|ląstelių]] aktyvumui. T<sub>H</sub> limfocitų sukurti citokinų signalai sustiprina [[makrofagocitas|makrofagocitų]] ir T<sub>C</sub> limfocitų aktyvumą, naikinant [[mikroorganizmas|mikroorganizmus]]. Taip pat T<sub>H</sub> limfocitų aktyvacija paskatina [[T limfocitai|T limfocitų]] paviršiuje esančių molekulių komponentų daugėjimą, pavyzdžiui CD40 ligandų, kurie sukelia stimuluojančius signalus, reikalingus aktyvinant [[antikūnas|antikūnus]] gaminančius [[B limfocitai|B limfocitus]].
 
γδ T limfocitai
 
γδ T limfocitai turi kiek kitokios sandaros antigenų receptorių (TCR) nei TH ar TC ląstelės, tačiau yra panašūs į TH, TC limfocitus bei NK ląsteles. Dar nėra tiksliai žinoma, kokių sąlygų reikia, norint sukelti γδ T limfocitų atsaką. Kaip ir kiti T limfocitų potipiai, turintys pastovius receptorius, pavyzdžiui, NK ląstelė su CD1d receptoriumi, γδ T limfocitai yra tarpe tarp įgimto ir įgyto imuniteto. Kaip įgyto imuniteto dalis γδ T limfocitai pasireiškia pakeisdami T limfocitų receptorių genus, kad sukurtų receptoriaus įvairovę ir išplėtotų atminties fenotipą. Tačiau įvairūs potipiai gali veikti kaip įgimto imuniteto dalis, kuomet tam tikrą paskirtį turintys T limfocitų ir NK ląstelių receptoriai panaudojami kaip atpažinimo receptoriai. γδ T limfocitai daugiausia randami epitelyje ir gleivinėje. Jie nėra priklausomi nuo MHC molekulių ir antigeną gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų antigenų ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai fosforilinti substratai, kuriuos išskiria bakterijos ar organizmo ląstelės streso metu. Antigenų aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja TH ląsteles. Sudaro apie 10 % visų T limfocitų.
 
B limfocitai ir antikūnai
 
B limfocitas patogenus atpažįsta tuomet, kai antikūnai savo paviršiumi susijungia su specifiniu antigenu. Tokį antigeno ir antikūno kompleksą užima B limfocitai ir proteolizės metu suskaido iki peptidų. B limfocitai šiuos antigeninius peptidus paskleidžia ant MHC II molekulių, esančių limfocitų paviršiuje. Toks MHC ir antigeno susijungimas sužadina atitinkamus TH limfocitus, kurie gamina limfokinus ir suaktyvina B limfocitus. Suaktyvintas B limfocitas pradeda diferencijuotis, o susidariusios ląstelės (plazmocitai) išskiria milijonus antikūnų, atpažįstančių tą antigeną. Šių antikūnų yra kraujo plazmoje ir limfoje. Jie jungiasi su antigenus išreiškiančiais patogenais ir pažymi juos sunaikinimui, kurį atlieka pasitelkiant komplemento aktyvaciją arba fagocitus. Antikūnai gali tiesiogiai neutralizuoti sunkumus, susijungdami su bakterijų toksinais arba trukdant receptoriais, kada virusai ar bakterijos stengiasi užkrėsti ląsteles.
 
== Šaltiniai ==
* Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). ''Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.)''. F. A. Davis Company, Philadelphia