23:39, 22 lapkričio 2014 versija taisyti Monika Kazlauskaitė (aptarimas \| indėlis) 35 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		23:46, 22 lapkričio 2014 versija taisyti anuliuoti Monika Kazlauskaitė (aptarimas \| indėlis) 35 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 89: [[neutrofilas\|Neutrofilai]] ir [[makrofagocitas\|makrofagocitai]] yra tokie [[phagocyte\|fagocitai]], kurie keliauja po kūną, ieškodami įsiveržusių [[patogenas\|patogenų]]. [[neutrofilas\|Neutrofilų]] randama [[kraujotakos sistema\|kraujotakos sistemoje]] ir jie sudaro didžiają dalį [[phagocyte\|fagocitų]] (normaliomis sąlygomis sudaro 50%-60% visų [[kraujas\|kraujyje]] cirkuliuojančių [[leukocitas\|leukocitų]]). [[uždegimas\|Uždegimo]], kurį sukelia bakterinė [[infekcija]], ūmaus tarpsnio metu, [[neutrofilas\|neutrofilai]] persikelia į [[uždegimas\|uždegimo]] vietą (toks judėjimas vadinamas chemotaksiu) ir jie dažniausiai yra pirmosios į [[infekcija\|infekcijos]] vietą atvykusios [[ląstelė\|ląstelės]]. [[makrofagocitas\|Makrofagocitai]] yra universalios [[ląstelė\|ląstelės]], kurių yra [[audinys (biologija)\|audiniuose]] ir kurios gamina daugybę [[cheminė medžiaga\|cheminių medžiagų]]: [[fermentas\|fermentus]], komplemento [[baltymai\|baltymus]] bei reguliavimo faktorius, pavyzdžiui, interleukiną-1. [[makrofagocitas\|Makrofagocitai]] taip pat pašalina iš [[organizmas\|organizmo]] nusidevėjusias [[ląstelė\|ląsteles]] bei veikia kaip [[antigenas\|antigeną]] pateikiančios [[ląstelė\|ląstelės]], taip formuodami įgyta [[imunitetas\|imunitetą]]. Dendritinės ląstelės – fagocitai esantys [[audinys (biologija)\|audiniuose]], besiliečiančiuose su aplinka. Todėl dažniausiai jos išsidėsto [[oda\|odoje]], [[nosis\|nosyje]], [[plaučiai\|plaučiuose]], [[skrandis\|skrandyje]] ir [[žarnynas\|žarnyne]]. Jos taip vadinamos dėl panašumo į [[neuronas\|neuronų]] [[dendritas\|dendritus]], nes taip pat turi daug keterinių iškyšulių, tačiau ~~[[dendritic cell\|~~dendritinės ląstelės]] nėra susijusios su [[nervų sistema]]. Dendritinės ląstelės yra tarsi jungtis tarp [[organizmas\|organizmo]] [[audinys (biologija)\|audinių]] ir įgimto bei įgyto [[imunitetas\|imuniteto]], pateikdamos [[antigenas\|antigenus]] [[T limfocitai\|T limfocitams]], kurie yra vieni svarbiausių įgyto [[imunitetas\|imuniteto]] [[ląstelė\|ląstelių]] tipų. [[Putliosios ląstelės\|Putliųjų ląstelių]], kurios reguliuoja [[uždegimas\|uždegimines]] reakcijas, yra [[jungiamasis audinys\|jungiamuosiuose audiniuose]] bei [[gleivinė\|gleivinėse]]. Dažniausiai jos yra susijusios su [[alergija\|alergijomis]] ir anafilaksija. [[bazofilas\|Bazofilai]] ir [[eozinofilas\|eozinofilai]] yra panašūs į [[neutrofilas\|neutrofilus]]. Jie išskiria [[neuromediatorius\|cheminius mediatorius]], susijusius su apsauga nuo [[parazitas\|parazitų]] bei atliekančius svarbų vaidmenį tokiose alerginėse reakcijose kaip [[astma]]. [[NK ląstelės]] – tai [[leukocitas\|leukocitai]], kurie puola ir sunaikina [[vėžys (liga)\|vėžines]] bei [[virusas\|virusų]] užkrėstas [[ląstelė\|ląsteles]]. Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto [[imunitetas\|imuniteto]] dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių ~~mikrobų~~[[mikroorganizmas\|mikroorganizmų]]. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko [[ląstelė\|ląsteles]], pavyzdžiui, [[vėžys (liga)\|vėžines]] ar [[virusas\|virusų]] užkrėstas [[ląstelė\|ląsteles)]], kuomet tokias [[ląstelė\|ląsteles]] pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos [[ląstelė\|ląstelės]], kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl [[virusas\|virusinių]] [[infekcija\|infekcijų]] šeimininko [[ląstelė\|ląstelėse]]. Šios [[ląstelė\|ląstelės]] vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” [[ląstelė\|ląsteles]]. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta [[vėžys (liga)\|vėžines]] bei užkrėstas [[ląstelė\|ląsteles]]. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų [[ląstelė\|ląstelių]] paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” [[ląstelė\|ląsteles]], pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno [[ląstelė\|ląstelių]] NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC [[antigenas\|antigenai]]. Šiuos MHC [[antigenas\|antigenus]] atpažįsta ląstelių žudikių ~~imunoglobulino~~[[antikūnas\|antikūno]] [[receptorius\|receptoriai]] (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles. == Šaltiniai == * Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). ''Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.)''. F. A. Davis Company, Philadelphia

Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų