Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

302 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
[[neutrofilas|Neutrofilai]] ir [[makrofagocitas|makrofagocitai]] yra tokie [[phagocyte|fagocitai]], kurie keliauja po kūną, ieškodami įsiveržusių [[patogenas|patogenų]]. [[neutrofilas|Neutrofilų]] randama [[kraujotakos sistema|kraujotakos sistemoje]] ir jie sudaro didžiają dalį [[phagocyte|fagocitų]] (normaliomis sąlygomis sudaro 50%-60% visų [[kraujas|kraujyje]] cirkuliuojančių [[leukocitas|leukocitų]]). [[uždegimas|Uždegimo]], kurį sukelia bakterinė [[infekcija]], ūmaus tarpsnio metu, [[neutrofilas|neutrofilai]] persikelia į [[uždegimas|uždegimo]] vietą (toks judėjimas vadinamas chemotaksiu) ir jie dažniausiai yra pirmosios į [[infekcija|infekcijos]] vietą atvykusios [[ląstelė|ląstelės]]. [[makrofagocitas|Makrofagocitai]] yra universalios [[ląstelė|ląstelės]], kurių yra [[audinys (biologija)|audiniuose]] ir kurios gamina daugybę [[cheminė medžiaga|cheminių medžiagų]]: [[fermentas|fermentus]], komplemento [[baltymai|baltymus]] bei reguliavimo faktorius, pavyzdžiui, interleukiną-1. [[makrofagocitas|Makrofagocitai]] taip pat pašalina iš [[organizmas|organizmo]] nusidevėjusias [[ląstelė|ląsteles]] bei veikia kaip [[antigenas|antigeną]] pateikiančios [[ląstelė|ląstelės]], taip formuodami įgyta [[imunitetas|imunitetą]].
 
Dendritinės ląstelės – fagocitai esantys [[audinys (biologija)|audiniuose]], besiliečiančiuose su aplinka. Todėl dažniausiai jos išsidėsto [[oda|odoje]], [[nosis|nosyje]], [[plaučiai|plaučiuose]], [[skrandis|skrandyje]] ir [[žarnynas|žarnyne]]. Jos taip vadinamos dėl panašumo į [[neuronas|neuronų]] [[dendritas|dendritus]], nes taip pat turi daug keterinių iškyšulių, tačiau [[dendritic cell|dendritinės ląstelės]] nėra susijusios su [[nervų sistema]]. Dendritinės ląstelės yra tarsi jungtis tarp [[organizmas|organizmo]] [[audinys (biologija)|audinių]] ir įgimto bei įgyto [[imunitetas|imuniteto]], pateikdamos [[antigenas|antigenus]] [[T limfocitai|T limfocitams]], kurie yra vieni svarbiausių įgyto [[imunitetas|imuniteto]] [[ląstelė|ląstelių]] tipų.
 
[[Putliosios ląstelės|Putliųjų ląstelių]], kurios reguliuoja [[uždegimas|uždegimines]] reakcijas, yra [[jungiamasis audinys|jungiamuosiuose audiniuose]] bei [[gleivinė|gleivinėse]]. Dažniausiai jos yra susijusios su [[alergija|alergijomis]] ir anafilaksija. [[bazofilas|Bazofilai]] ir [[eozinofilas|eozinofilai]] yra panašūs į [[neutrofilas|neutrofilus]]. Jie išskiria [[neuromediatorius|cheminius mediatorius]], susijusius su apsauga nuo [[parazitas|parazitų]] bei atliekančius svarbų vaidmenį tokiose alerginėse reakcijose kaip [[astma]]. [[NK ląstelės]] – tai [[leukocitas|leukocitai]], kurie puola ir sunaikina [[vėžys (liga)|vėžines]] bei [[virusas|virusų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]].
 
Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto [[imunitetas|imuniteto]] dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių mikrobų[[mikroorganizmas|mikroorganizmų]]. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko [[ląstelė|ląsteles]], pavyzdžiui, [[vėžys (liga)|vėžines]] ar [[virusas|virusų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles)]], kuomet tokias [[ląstelė|ląsteles]] pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos [[ląstelė|ląstelės]], kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl [[virusas|virusinių]] [[infekcija|infekcijų]] šeimininko [[ląstelė|ląstelėse]]. Šios [[ląstelė|ląstelės]] vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” [[ląstelė|ląsteles]]. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta [[vėžys (liga)|vėžines]] bei užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]]. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų [[ląstelė|ląstelių]] paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” [[ląstelė|ląsteles]], pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno [[ląstelė|ląstelių]] NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC [[antigenas|antigenai]]. Šiuos MHC [[antigenas|antigenus]] atpažįsta ląstelių žudikių imunoglobulino[[antikūnas|antikūno]] [[receptorius|receptoriai]] (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles.
== Šaltiniai ==
* Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). ''Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.)''. F. A. Davis Company, Philadelphia