Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 78:
=== Komplemento sistema ===
[[žmogus|Žmogaus]] [[organizmas|organizme]] šį atsaką sukelia komplementari jungtis su [[antikūnas|antikūnais]], kurie yra prisijungę prie [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]], arba jungtis tarp komplemento [[baltymai|baltymų]] ir [[angliavandeniai|angliavandenių]], esančių [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]] paviršiuje. Toks atpažinimas sukelia greito naikinimo atsaką. Atsako greitis yra signalo didinimo, kuris sukelia tolimesnę proteolitinę komplemento molekulių (proteazių) aktyvaciją, rezultatas. Kai komplemento [[baltymai]] iš pradžių jungiasi su [[mikroorganizmas|mikroorganizmu]], jie suaktyvina proteazės veikimą, o ši paskatina kitų komplemento proteazių veiklą, kurios paskatina tolesnį jų veikimą. Visa tai sukuria katalizinę pakopą, kuri padidina pradinį signalą, paremtą teigiamu [[grįžtamasis ryšys|grįžtamuoju ryšiu]]. Ši pakopa sukelia [[peptidai|peptidų]], pritraukiančių imunines [[ląstelė|ląsteles]], gamybą, padidina [[kraujagyslė|kraujagyslių]] sienelių pralaidumą ir padengdama [[patogenas|patogenų]] paviršių pažymi juos sunaikinimui. Komplemento dalys taip pat gali sunaikinti [[ląstelė|ląstelę]], pažeisdamos jos [[plazminė membrana|plazminę membraną]].
=== Ląstelinis barjeras ===
[[Baltasis kraujo kūnelis|Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai)]] veikia kaip savarankiški, [[vienaląstis organizmas|vienaląsčiai organizmai]] ir yra antra įgimto [[imunitetas|imuniteto]] šaka. [[Baltasis kraujo kūnelis|Leukocitams]] priskiriami fagocitai ([[makrofagocitas|makrofagocitai]], [[neutrofilas|neutrofilai]] ir
[[Fagocitozė]] yra svarbus ląstelinio įgimto [[imunitetas|imuniteto]] požymis, būdingas [[ląstelė|ląstelėms]], vadinamoms fagocitais, kurios [[patogenas|patogenus]] arba daleles apima ir praryja. Fagocitai dažniausiai keliauja po [[organizmas|organizmą]] ieškodami [[patogenas|patogenų]], tačiau dėl
[[neutrofilas|Neutrofilai]] ir [[makrofagocitas|makrofagocitai]] yra tokie [[phagocyte|fagocitai]], kurie keliauja po kūną, ieškodami įsiveržusių [[patogenas|patogenų]]. [[neutrofilas|Neutrofilų]] randama [[kraujotakos sistema|kraujotakos sistemoje]] ir jie sudaro didžiają dalį [[phagocyte|fagocitų]] (normaliomis sąlygomis sudaro 50%-60% visų [[kraujas|kraujyje]] cirkuliuojančių [[leukocitas|leukocitų]]). [[uždegimas|Uždegimo]], kurį sukelia bakterinė [[infekcija]], ūmaus tarpsnio metu, [[neutrofilas|neutrofilai]] persikelia į [[uždegimas|uždegimo]] vietą (toks judėjimas vadinamas
[[Putliosios ląstelės|Putliųjų ląstelių]], kurios reguliuoja [[uždegimas|uždegimines]] reakcijas, yra [[jungiamasis audinys|jungiamuosiuose audiniuose]] bei [[gleivinė|gleivinėse]]. Dažniausiai jos yra susijusios su [[alergija|alergijomis]] ir
Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto imuniteto dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių mikrobų. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko ląsteles, pavyzdžiui, vėžines ar virusų užkrėstas ląsteles), kuomet tokias ląsteles pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos ląstelės, kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl virusinių infekcijų šeimininko ląstelėse. Šios ląstelės vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” ląsteles. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta vėžines bei užkrėstas ląsteles. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų ląstelių paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” ląsteles, pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno ląstelių NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC antigenai. Šiuos MHC antigenus atpažįsta ląstelių žudikių imunoglobulino receptoriai (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles.
|