Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 78:
 
=== Komplemento sistema ===
[[complement system|Komplemento sistema]] yra biocheminė pakopa, kuri veikia svetimkūnių paviršius. Ją sudaro virš 20 skirtingų [[baltymai|baltymų]] ir yra taip vadinama dėl gebėjimo “komplektuoti” [[patogenas|patogenų]] naikinimą, kurį atlieka [[antikūnas|antikūnai]]. Komplementas yra svarbiausia humoralinė įgimto [[imunitetas|imuniteto]] dalis. Daugelis rūšių, pavyzdžiui, [[augalai]], [[žuvys]], kai kurie [[bestuburiai]], taip pat turi [[complement system|komplemento sistemas]].
 
[[žmogus|Žmogaus]] [[organizmas|organizme]] šį atsaką sukelia komplementari jungtis su [[antikūnas|antikūnais]], kurie yra prisijungę prie [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]], arba jungtis tarp komplemento [[baltymai|baltymų]] ir [[angliavandeniai|angliavandenių]], esančių [[mikroorganizmai|mikroorganizmų]] paviršiuje. Toks atpažinimas sukelia greito naikinimo atsaką. Atsako greitis yra signalo didinimo, kuris sukelia tolimesnę proteolitinę komplemento molekulių (proteazių) aktyvaciją, rezultatas. Kai komplemento [[baltymai]] iš pradžių jungiasi su [[mikroorganizmas|mikroorganizmu]], jie suaktyvina proteazės veikimą, o ši paskatina kitų komplemento proteazių veiklą, kurios paskatina tolesnį jų veikimą. Visa tai sukuria katalizinę pakopą, kuri padidina pradinį signalą, paremtą teigiamu [[grįžtamasis ryšys|grįžtamuoju ryšiu]]. Ši pakopa sukelia [[peptidai|peptidų]], pritraukiančių imunines [[ląstelė|ląsteles]], gamybą, padidina [[kraujagyslė|kraujagyslių]] sienelių pralaidumą ir padengdama [[patogenas|patogenų]] paviršių pažymi juos sunaikinimui. Komplemento dalys taip pat gali sunaikinti [[ląstelė|ląstelę]], pažeisdamos jos [[plazminė membrana|plazminę membraną]].
 
=== Ląstelinis barjeras ===
[[Baltasis kraujo kūnelis|Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai)]] veikia kaip savarankiški, [[vienaląstis organizmas|vienaląsčiai organizmai]] ir yra antra įgimto [[imunitetas|imuniteto]] šaka. [[Baltasis kraujo kūnelis|Leukocitams]] priskiriami fagocitai ([[makrofagocitas|makrofagocitai]], [[neutrofilas|neutrofilai]] ir [[dentricil cell|dendritinės ląstelės]]), [[putliosios ląstelės]], [[eozinofilas|eozinofilai]], [[bazofilas|bazofilai]] ir [[NK ląstelė|NK ląstelės (natūraliosios žudikės)]]. Šios [[ląstelė|ląstelės]] atpažįsta ir pašalina [[patogenas|patogenus]], kontaktuojant užpuldamos didesnius [[patogenas|patogenus]] arba apimdamos ir prarydamos [[mikroorganizmas|mikroorganizmus]]. Įgimtos [[ląstelė|ląstelės]] taip pat yra svarbūs mediatoriai įgyto [[imunitetas|imuniteto]] suformavimui.
 
[[Fagocitozė]] yra svarbus ląstelinio įgimto [[imunitetas|imuniteto]] požymis, būdingas [[ląstelė|ląstelėms]], vadinamoms fagocitais, kurios [[patogenas|patogenus]] arba daleles apima ir praryja. Fagocitai dažniausiai keliauja po [[organizmas|organizmą]] ieškodami [[patogenas|patogenų]], tačiau dėl [[cytokines|citokinų]] gali apsistoti tam tikrose vietose. Kai tik fagocitas apima [[patogenas|patogeną]], šis įstringa viduląstelinėje pūslelėje, vadinamoje [[phagosome|fagosoma]], kuri vėliau susijungia su kita pūslele – [[lizosoma]], taip kartu sudarydamos [[phagolysosome|fagolizosomą]]. [[virškinimas|Virškinimo]] [[fermentas|fermentai]] arba [[radical (chemistry)|laisvųjų radikalų]] išlaisvinimas į [[phagolysosome|fagolizosomas]] [[respiratory burst|oksidacinio “pliūpsnio”]] metu taip pat sunaikina [[patogenas|patogenus]]. [[Fagocitozė]] buvo kaip priemonė [[maisto medžiagos|maisto medžiagoms]] gauti, tačiau ši funkcija išsiplėtė iki apsauginio mechanizmo vaidmens. [[Fagocitozė]] tikriausiai yra seniausios vidinės apsaugos pavyzdys nuo tada, kai [[phagocyte|fagocitų]] buvo atrasta [[stuburiniai|stuburiniuose]] ir [[bestuburiai|bestuburiuose]] [[gyvūnas|gyvūnuose]].
 
[[neutrofilas|Neutrofilai]] ir [[makrofagocitas|makrofagocitai]] yra tokie [[phagocyte|fagocitai]], kurie keliauja po kūną, ieškodami įsiveržusių [[patogenas|patogenų]]. [[neutrofilas|Neutrofilų]] randama [[kraujotakos sistema|kraujotakos sistemoje]] ir jie sudaro didžiają dalį [[phagocyte|fagocitų]] (normaliomis sąlygomis sudaro 50%-60% visų [[kraujas|kraujyje]] cirkuliuojančių [[leukocitas|leukocitų]]). [[uždegimas|Uždegimo]], kurį sukelia bakterinė [[infekcija]], ūmaus tarpsnio metu, [[neutrofilas|neutrofilai]] persikelia į [[uždegimas|uždegimo]] vietą (toks judėjimas vadinamas [[chemotaxis|chemotaksiu]]) ir jie dažniausiai yra pirmosios į [[infekcija|infekcijos]] vietą atvykusios [[ląstelė|ląstelės]]. [[makrofagocitas|Makrofagocitai]] yra universalios [[ląstelė|ląstelės]], kurių yra [[audinys (biologija)|audiniuose]] ir kurios gamina daugybę [[cheminė medžiaga|cheminių medžiagų]]: [[fermentas|fermentus]], komplemento [[baltymai|baltymus]] bei reguliavimo faktorius, pavyzdžiui, [[interleukin|interleukiną-1]]. [[makrofagocitas|Makrofagocitai]] taip pat pašalina iš [[organizmas|organizmo]] nusidevėjusias [[ląstelė|ląsteles]] bei veikia kaip [[antigenas|antigeną]] pateikiančios [[ląstelė|ląstelės]], taip formuodami įgyta [[imunitetas|imunitetą]].
 
[[dendritic cell|Dendritinės ląstelės]][[phagocyte|fagocitai]] esantys [[audinys (biologija)|audiniuose]], besiliečiančiuose su aplinka. Todėl dažniausiai jos išsidėsto [[oda|odoje]], [[nosis|nosyje]], [[plaučiai|plaučiuose]], [[skrandis|skrandyje]] ir [[žarnynas|žarnyne]]. Jos taip vadinamos dėl panašumo į [[neuronas|neuronų]] [[dendritas|dendritus]], nes taip pat turi daug keterinių iškyšulių, tačiau [[dendritic cell|dendritinės ląstelės]] nėra susijusios su [[nervų sistema]]. [[dendritic cell|Dendritinės ląstelės]] yra tarsi jungtis tarp [[organizmas|organizmo]] [[audinys (biologija)|audinių]] ir įgimto bei įgyto [[imunitetas|imuniteto]], pateikdamos [[antigenas|antigenus]] [[T limfocitai|T limfocitams]], kurie yra vieni svarbiausių įgyto [[imunitetas|imuniteto]] [[ląstelė|ląstelių]] tipų.
 
[[Putliosios ląstelės|Putliųjų ląstelių]], kurios reguliuoja [[uždegimas|uždegimines]] reakcijas, yra [[jungiamasis audinys|jungiamuosiuose audiniuose]] bei [[gleivinė|gleivinėse]]. Dažniausiai jos yra susijusios su [[alergija|alergijomis]] ir [[anaphylaxis|anafilaksija]]. [[bazofilas|Bazofilai]] ir [[eozinofilas|eozinofilai]] yra panašūs į [[neutrofilas|neutrofilus]]. Jie išskiria [[neuromediatorius|cheminius mediatorius]], susijusius su apsauga nuo [[parazitas|parazitų]] bei atliekančius svarbų vaidmenį tokiose alerginėse reakcijose kaip [[astma]]. [[NK ląstelės]] – tai [[leukocitas|leukocitai]], kurie puola ir sunaikina [[vėžys (liga)|vėžines]] bei [[virusas|virusų]] užkrėstas [[ląstelė|ląsteles]].
 
Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto imuniteto dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių mikrobų. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko ląsteles, pavyzdžiui, vėžines ar virusų užkrėstas ląsteles), kuomet tokias ląsteles pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos ląstelės, kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl virusinių infekcijų šeimininko ląstelėse. Šios ląstelės vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” ląsteles. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta vėžines bei užkrėstas ląsteles. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų ląstelių paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” ląsteles, pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno ląstelių NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC antigenai. Šiuos MHC antigenus atpažįsta ląstelių žudikių imunoglobulino receptoriai (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles.