'''Katrà''' ({{be|Котра}}) – [[upė]] pietryčių [[Lietuva|Lietuvoje]] ([[Varėnos rajonas|Varėnos raj]].) ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Gardino rajonas|Gardino]] ir [[Ščiutino rajonas|Ščiutino raj.]]); dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas. Ilgis 109 km. Tai viena seniausių Lietuvos upių, kurios slėniu nutekėjo Nemuno ledynmečio ankstyvųjų tirpimo stadijų vandenys. Vėliau slėnis buvo užpildytas smėlio sąnašomis ir jo aukštupio vietoje susiformavo kaskadinių ežerų virtinės. Pastarieji galutinai užpelkėjo ankstyvaisiais viduramžiais.
AukštupysDar yraXX a. pradžioje Katra ištekėjo iš Pelesos ežero (buvusio į pietryčius nuo Dubičių, dabar pelkė). Vėliau sparčiai graužiantis Ūlos aukštupiui Baltarusijoje ir yrapo bendras6-7 sudešimtmečių sovietinės melioracijos dalį Katros aukštupio baseino prisijungė [[Ūla]] (nudrenuodama ten buvusius Dubo, Pelesos ir kitus ežerus). Ūla taip pat prisijungė ir dalį pačio Katros slėnio aukštupio. Ties [[Paramėlis|Paramėliu]] yra šių [[upės bifurkacija|upių bifurkacija]] – Ūla teka į rytus, Katra – į vakarus. Pastaruoju metu ši slėnio atkarpa baigia visiškai supelkėti. Katra teka į pietvakarius Lietuvos-Baltarusijos [[valstybės siena]] Čepkelių raisto pietiniu pakraščiu, o vėliau teka per Baltarusiją. Žemupyje kerta Gardino-Mastų geležinkelį. Įteka į Nemuną 534,7 km nuo jo [[Žiotys|žiočių]] (į pietryčius nuo Gardino). Katros žiotys yra skiriamoji riba tarp Nemuno aukštupio ir vidurupio.
Katros baseinui priklauso [[Čepkelių pelkė]] (jungiasi XIX a. iškastu kanalu).
