Imuninė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 833 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
'''Limfocitai''' – labiausiai specializuotos imuninės sistemos ląstelės. Jų būna trejopų: B, T limfocitai ir taip vadinamos ''natūralios žudikės'' ({{En|natural killer cells (NK cells)}}). T ląstelės atpažįsta ir sunaikina svetimus [[antigenas|antigenus]]; B ląstelės gamina antikūnius skirtingiems antigenams; ląstelės ''žudikės'' sunaikina svetimas ląsteles suardydamos jų [[plazmolema|membraną]].
 
== Imuninės sistemos organai ir audiniai ==
 
=== Apsauginiai (mechaniniai) barjerai ===
Apsauginiai (mechaniniai) barjerai - organizmo [[ląstelė|ląstelės]] ir [[audinys|audiniai]] , kurie saugo nuo [[mikroorganizmas|mikroorganizmų]] įsiskverbimo į [[audinys|audinius]] arba trukdo jiems išplisti. Sąlygiškai skiriami išoriniai ir vidiniai barjerai. Išoriniai barjerai: [[oda]], [[akis|akių]], [[nosis|nosies]], [[burnos ertmė|burnos ertmės]], [[skrandis|skrandžio]] ir kitų [[organas|organų]] [[gleivinė]], dėl turimos [[Hialurono rūgštis|hialurono rūgšties]], [[lizocimas|lizocimo]], [[betalizinas|betalizino]] ir kt. saugo [[organizmas|organizmo]] [[audinys|audinius]] nuo [[mikroorganizmas|mikroorganizmų]] įsiskverbimo. Vidiniai barjerai: [[limfa]], limfiniai [[audinys|audiniai]], limfoidiniai telkiniai, [[blužnis]].
 
=== Limfa ir jos audiniai ===
[[Limfa]] surenka [[audinių skystis|audinių skysčio]] perteklių kartu su jame esančiais svetimkūniais. Tai papildoma apsauga nuo užkrato. [[Limfagyslė]]mis skysčiai patenka į limfmazgius, kuriuose gausu limfocitų.
 
[[Limfmazgiai]] – (nodi lymphatici) mazgo pjūvyje gerai matomos tamsesnė žievinė ir šerdinė medžiagos. Šias medžiagas sudaro lifoidinis audinys. Žievinėje medžiagoje yra daug limfocitų. Limfmazgiai veikti kaip limfos filtras. Limfmazgiai yra randami visame organizme. Jie daugiausia sudaryti iš T ląstelių, B ląstelių, dendritinių ląstelių ir makrofagų ir į šiuos mazgus nuteka skysčiai iš beveik viso žmogaus organizmo. Limfmazgiuose antigenai yra filtruojami iš limfos, o jau filtruota limfa grįžta į apytaką. Panašiai kaip blužnyje, makrofagų ir dendritinės ląstelės, surinkusios antigenus, perduoda svetimkūnius T ir B ląstelėms, prasideda imuninis atsakas.
 
=== Blužnis ===
[[Blužnis]] – maišelis [[pilvo ertmė]]je šalia [[skrandis|skrandžio]]. Šis organas – [[baltasis kraujo kūnelis|baltujų kraujo kūnelių]] talpykla; esant infekcijai iš blužnies išleidžiami [[limfocitas|limfocitai]] imasi priemonių ją pašalinti. Tai yra imuninės sistemos organas, sudarytas iš T-ląstelių, B-ląstelių, NK ląstelių, makrofagų, dendritinių ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių. Blužnis veikia kaip kraujo filtras ir sugauna antigenus (pašalines medžiagas) iš kraujo, tekančio pro blužnį. Kai makrofagai ir dendritinės ląstelės per kraują atneša antigenus į blužnį, B ląstelės, esančios blužnyje, aktyvuojasi ir gamina didelius antikūnų kiekius. Blužnis taip pat yra vieta, kurioje sunaikinami seni raudonieji kraujo kūneliai.
 
Blužnies pašalinimas iš organizmo neturi ypatingų pasekmių, tačiau imuninis atsakas esant užkratui tampa silpnesnis.
 
=== Užkrūčio liauka ===
[[Užkrūčio liauka]] arba čiobrialiaukė ({{en|thymus gland}}) randama [[krūtinės ląsta|krūtinės ląstoje]] netoli [[širdis|širdies]]. Šis organas – svarbi [[T limfocitas|T limfocitų]] brandinimo vieta. Nors šios ląstelės, kaip ir kiti [[baltasis kraujo kūnelis|baltieji kraujo kūneliai]] gaminamos [[raudonieji kaulų čiulpai|raudonuosiuose kaulų čiulpuose]], tačiau savo savybes įgija būtent šioje liaukoje. Užkrūčio liauka gamina imuninės sistemos ląsteles arba limfocitus. Ši plokčia, dviskiltė liauka yra viršutiniame krūtinės regione, virš širdies. Ji aktyviausiai gamina limfocitus kol organizmas yra dar vaikas. Čiobrialiaukės pagrindinė funkcija yra gaminti brandžias T-ląsteles. Nesubrendusios ląstelės, pagaminami kaulų čiulpuose, migruoja į užkrūčio liauką, kur vyksta brandinimo procesas. Šis procesas išskiria į kraują tik naudingas T ląsteles, o ląstelės, kurios susijusios su neigiama autoimunine reakcija yra sunaikinamos.
 
=== Kaulų čiulpai ===
Nors kaulų čiulpai nėra organas, tačiau jie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus imunitetui. Visos žmogaus imuninės sistemos ląstelės formuojasi kaulų čiulpuose kraujodaros proceso metu. Kaulų čiulpai yra atsakingas už svarbių imuninės sistemos ląstelių, pavyzdžiui, B ląstelių, granulocitų ir NK ląstelių gamybai. Jie taip pat gamina raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus.
 
=== Kraujas ===
[[Kraujas|Kraujyje]] cirkuliuoja įvairios [[ląstelė|ląstelės]], tarp jų [[T limfocitas|T]] ir [[B limfocitas|B]] [[limfocitas|limfocitai]], [[trombocitas|trombocitai]], [[eozonofilas|eozonofilai]], [[bazofilas|bazofilai]], [[monocitas|monocitai]], turinčios tam tikrą svarbą [[imunitetas|imunitetui]].
 
=== Tonzilės ===
[[Tonzilė|Tonzilės]] turi tam tikrų ypatybių, būdingų tiek centriniams, tiek periferiniams limfoidiniams [[organas|organams]]. Jos turi imuninę reikšmę [[burna|burnai]], [[nosiaryklė|nosiaryklei]] ir viršutiniams [[kvėpavimo takai|kvėpavimo takams]] apsaugoti.
 
== Šaltiniai ==