Lietuva olimpinėse žaidynėse: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1918]] m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai – [[Steponas Darius]], [[Karolis Dineika]], [[Viktoras Dineika]], [[Kęstutis Bulota]], [[Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė]] ir kiti. [[1919]] m. [[gegužės 18 ]] d. [[Kaunas|Kaune]] įkurta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki [[1920]] m. rugpjūčio. 1920 m. [[rugsėjo 15 ]] d. įkurta [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga]] įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo [[1924]] m. surengtose [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. [[gegužės 25]] d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš [[Šveicarija|Šveicarijos]] komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9–0 (4–0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.

 

 

[[1932 m. vasaros olimpinės žaidynės|1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Los Andželas|Los Andžele]] Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Į [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. vasaros olimpines žaidynes]] [[Berlynas|Berlyne]] Lietuva nebuvo pakviesta dėl [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] ({{de|Memelland}}).