Vincas Mickevičius-Kapsukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vinco Mickevičiaus pažiūros laipsniškai evoliucionavo nuo socialpatriotinių, [[nacionalizmas|nacionalistinių]] į [[marksizmas|marksistines]] internacionalistines. Jo ankstyvosios pažiūros formavosi patriotinėje šeimoje ir [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] įtakoje. Beveik visi šio sąjūdžio vadovai kilo is laisvų valstiečių. Jų lietuviškumas ir menka polonizacija lėmė nacionalinį šio sąjūdžio pobūdį. Jų valstietiška kilmė formavo sąjūdžio socialinę programą. Daugelis socialinių idėjų, kaip žemės perskirstymas, atėjo iš [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]. Todėl nenuostabu, kad daugelis socialdemokratų ir marksistų pradėjo savo kelią Lietuvių tautiniame sąjūdyje. [[Vincas Kudirka]] buvo Proletariato partijos nariu ir buvo areštuotas už K. Markso „[[Kapitalas (knyga)|Kapitalo]]“ spausdinimą. Mickevičius pats vadino save socialpatriotu.<ref name=caro/>

 

Sėdėdamas kalėjimuose (1907–1914 m.) Mickevičius perskaitė beveik visus marksizmo klasikus: [[Marksas|Marksą]], Kautskį, Bebelį, Plechanovą, Martovą ir kitus. Jo pažiūros ženkliai kairėjo. Vėliau tremtyje ir emigracijoje jis sutiko [[Jakovas Sverdlovas|J. Sverdlovą]], [[V. Leninas|V. Leniną]], N. Buchariną ir [[Levas Trockis|L. Trockį]], kurie taip pat įtakojo jo pažiūras. 1918 metais Mickevičius laikė save marksistu. Tačiau iki paskutinių dienų jis dievino [[Vincas Kudirka|Vincą Kudirką]] ir išsaugojo gilią pagarbą [[Povilas Višinskis|Povilui Višinskiui]] ir kitiems [[Varpininkai|Varpininkams]]. [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] pastebėjo 1919 metais, kad Mickevičiui Lietuva buvo svarbesnė, negu siauros partinės direktyvos:<ref name=tumas/> ”''Ta pat galėjai pasergėti per visą jo komunistišką veikimą Vilniuje: jam Lietuva ne komunistiškai rūpėjo. Tai visi jautė, net jo sėbrai bolševikai.''”