Radijo bangos: Skirtumas tarp puslapio versijų

13 baitų pašalinta ,  prieš 7 metus
'''Radijo bangos'''  – laisvai erdvėje sklindančios [[elektromagnetinės bangos]], ilgesnės nei 0,1  mm (10<sup>-4</sup>m).
 
== Greitis ==
Radijo bangos [[greitis]] c laisvoje erdvėje lygus 299. 792,458 km/s. Skaičiavimams neretai naudojama suapvalinta greičio reikšmė: c = 300. 000 km/s.
 
== Ilgis ir dažnis ==
Radijo bangos ilgiu λ vadinamas mažiausias atstumas bangos sklidimo kryptimi tarp dviejų taškų, svyruojančių vienoda [[fazė | faze]]. Bangos ilgio vienetas yra [[metras]] (m). Žinant bangos ilgį metrais, [[dažnis | dažnį]] f kilohercais (kHz) galime apskaičiuoti pagal formulę:
: <math>f = \frac {300000}{\lambda} </math>
== Skirstymas ==
 
Radijo bangos skirstomos pagal jų ilgį arba dažnį:
{| class="wikitable"
|-
! rowspan="2" | pavadinimas
! colspan="2" | santrumpa
! colspan="2" | bangos ilgis
! colspan="2" | dažnis
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 300 kHz
|-
| hektometrinės (vidutinės) bangos <br /> vidutiniai dažniai
|align="center"| VD
|align="center"| MF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 3000 kHz
|-
| dekametrinės (trumposios) bangos <br /> aukštieji dažniai
|align="center"| AD
|align="center"| HF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 30 MHz
|-
| metrinės (ultratrumposios) bangos <br /> labai aukšti dažniai
|align="center"| LAD
|align="center"| VHF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 300 MHz
|-
| decimetrinės (ultratrumposios) bangos <br /> ultra aukšti dažniai
|align="center"| UAD
|align="center"| UHF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 3000 MHz
|-
| centimetrinės bangos <br /> super aukšti dažniai
|align="center"| SAD
|align="center"| SHF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 30 GHz
|-
| milimetrinės bangos <br /> ypač aukšti dažniai
|align="center"| YAD
|align="center"| EHF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 300 GHz
|-
| decimilimetrinės bangos <br /> hiper aukšti dažniai
|align="center"| HAD
|align="center"| HHF
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 1 mm
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 0,1 mm
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 300 GHz
|align="right" style="white-space: nowrap;"| 3000 GHz
== Sklidimas ==
 
Radijo bangų sklidimui turi įtakos sklidimo terpės savybės ir sklidimo kelyje sutikti objektai. Sklindant radijo bangoms, gali atsirasti atspindžiai, pasireikšti refrakcija, [[difrakcija]], absorbcija, sklaida, pakisti poliarizacija. Radijo bangoms sklindant atmosferoje, didesnę ar mažesnę įtaką daro viršutinių [[jonosfera | jonosferos]] sluoksnių [[jonizacija]] (dėl Saulės aktyvumo), vandens garų kiekis, krituliai, temperatūrų skirtumas tarp atmosferos sluoksnių ir kiti faktoriai.
Visa tai reiškia, kad priklausomai nuo ilgio ir sklidimo sąlygų, radijo bangos gali įveikti labai skirtingus kelius ir atstumus. Todėl patikimo ryšio tarp konkrečių taškų užtikrinimui, gali būti svarbūs ne tik radijo bangų siuntimo dažniai bei siuntimo įrenginių parametrai, bet ir paros bei metų laikas, oro sąlygos ir aplinkos savybės ir joje esantys objektai.
 
Galimi šie radijo bangų sklidimo atvejai:
 
1.# Laisvoji erdvė. Radijo bangos sklinda be kliūčių, siuntimo ir priėmimo įrenginiai yra tiesioginio matomumo zonoje.
2.# Paviršinis sklidimas. Radijo bangos sklinda išilgai žemės, sekdamos Žemės paviršiaus kreivumą. Toks sklidimas būdingas ilgosioms ir vidutinėms bangoms, radijo bangos prasiskverbdamos į Žemės paviršių, jame sukelia sroves ir todėl kiekvienas žemės paviršiaus taškas tampa nauju radijo bangų šaltiniu. Gaunamas geras priėmimas iš už horizonto.
 
3.#  Jonosferinis sklidimas. Dekametrinės ir metrinės radijo bangos atsispindi nuo jonosferos, kurios [[dielektrinė skvarba]] gerokai skiriasi nuo apatinių atmosferos sluoksnių dielektrinės skvarbos. Atsispindėjusių bangų priėmimas galimas ir esant toli už horizonto. Tačiau toks priėmimas dažniausiai netrunka nuolat, kadangi labai priklauso nuo jonosferos būsenos.
2. Paviršinis sklidimas. Radijo bangos sklinda išilgai žemės, sekdamos Žemės paviršiaus kreivumą. Toks sklidimas būdingas ilgosioms ir vidutinėms bangoms, radijo bangos prasiskverbdamos į Žemės paviršių, jame sukelia sroves ir todėl kiekvienas žemės paviršiaus taškas tampa nauju radijo bangų šaltiniu. Gaunamas geras priėmimas iš už horizonto.
 
3.  Jonosferinis sklidimas. Dekametrinės ir metrinės radijo bangos atsispindi nuo jonosferos, kurios [[dielektrinė skvarba]] gerokai skiriasi nuo apatinių atmosferos sluoksnių dielektrinės skvarbos. Atsispindėjusių bangų priėmimas galimas ir esant toli už horizonto. Tačiau toks priėmimas dažniausiai netrunka nuolat, kadangi labai priklauso nuo jonosferos būsenos.
 
== Panaudojimas ==
Kai 1864  m. [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] (James Clerk Maxwell) pirmasis aprašė elektrodinamikos dėsnius ir išvedė matematines lygtis, vėliau pavadintas jo vardu, to meto eksperimentinė fizika buvo toli nuo galimybės praktiniu būdu patikrinti gautus rezultatus. Tik 1887  m. [[Heinrichas Hercas]] (Heinrich Hertz) sėkmingai patvirtino D.K. Maksvelo teiginius: buvo gauti radijo bangų sklidimo laisvoje erdvėje įrodymai. Po to prasidėjo informacijos perdavimo galimybių radijo bangomis paieška. Ilgą laiką informacijos perdavimas buvo bene vienintelis radijo bangų naudojimo tikslas. Vėliau mokslo pasiekimai ir naujos technologinės galimybės įgalino gerokai išplėsti radijo bangų taikymo sritis. Mūsų dienomis tokių sričių sąrašas tapo pakankamai ilgas. Galima būtų paminėti šiuos pavyzdžius:
 
* [[radijo ryšys]],
* maisto ruošimas (mikrobangės krosnelės).
 
Kalbant apie spektro naudojimą, dažniau minimos ne „bangos“, o „dažniai“. Radijo dažnių spektras yra ribotas natūralus gamtinis resursas, kurį valdo valstybė. Šiuolaikinės visuomenės poreikis naudotis pažangiausiomis ryšių technologijomis ir gauti vis kokybiškesnes elektroninių ryšių paslaugas, nuolat didina radijo dažnių paklausą. Nors radijo dažnių spektras atrodo pakankamai platus, jame sunkiai „telpa“ visi jo naudotojai. Todėl, siekiant užtikrinti suderinamumą tarp radijo dažnių naudotojų bei sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei naudotis naujos dinamiškos ryšių aplinkos teikiamais privalumais, atliekamas [[radijo dažnių valdymas]]. Efektyvus radijo dažnių valdymas  – prielaida naujoms technologijoms įsitvirtinti. Tradicinis būdas derinti besikertančius poreikius naudotis dažniais yra pagrįstas planavimu, nustatant kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę naudotis radijo dažniais.
 
== Literatūra ==
1.* G. Greiner Shortwave Communication. Schiele & Schön, 1990, 71 p.
2.* A. Kežionis. Telekomunikacijų principai. 2004 m.02. vasario 20 d. redakcijaRedakcija.
 
2. A. Kežionis. Telekomunikacijų principai. 2004.02.20 d. redakcija.
 
== Nuorodos ==
1.* http://www.itu.int
* http://www.rrt.lt
 
2.* http://wwwrfk.rrtff.vu.lt/doc/t_elektrodinamika.pdf
 
3. http://rfk.ff.vu.lt/doc/t_elektrodinamika.pdf
 
 
{{reflist|1}}
15 145

pakeitimai