Mesopotamija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Syum90 (aptarimas | indėlis)
S Reverted to revision 4666488 by Homo. (TW)
Eilutė 24:
 
== Žemdirbystė ==
Pagal ūkinės veiklos tipą kaip ir kitos senovės Rytų civilizacijos Mesopotamija buvo žemdirbystės ūkio civilizacija. Neatraso :(
 
Didžiąją dalį Mesopotamijos sudaro [[Aliuvis|aliuvinė]] lyguma tarp [[Tigras (upė)|Tigro]] ir [[Eufratas|Eufrato]] upių (iš čia – Tarpupis). Sąnašinė dirva buvo derlinga, tačiau pasėliams nuolat grėsė upių potvyniai arba sausra. Upių vandens lygis kildavo staiga, net 8 kartus ([[Nilas|Nilo]] – 4 kartus) ir labai greitai išsiliedavo iš lėkštų krantų. Todėl buvo pradėti statyti pirmieji pylimai ir kanalai, kuriais norėta apsaugoti laukus nuo potvynių. Pietinėje dalyje buvo plačiai taikomas [[dirbtinis drėkinimas]]. Pietų Mesopotamijoje dirbtinio drėkinimo atsiradimas datuojamas 6–5 tūks. pr. m. e. sandūra, [[senovės Egiptas|Egipte]] – 4 tūks. pr. m. e. pirmoji pusė. Mesopotamijos drėkinimo sistemos pagrindą sudarė įvairiausio ilgio kanalų ir jų atšakų tinklas. Irigacinės sistemos buvo vietinio pobūdžio ir galėjo atsirasti nepriklausomai viena nuo kitos (skirtingai nuo Egipto, kur dominavo baseininė drėkinimo sistema). Dėl milžiniškos drėkinimo reikšmės irigacinio ūkio tvarkymas tiek Mesopotamijoje, tiek Egipte tapo valstybinės svarbos reikalu. Karalių įsakymais buvo atliekami dideli irigaciniai (išilgi ir skersi pylimai, dambos, kanalai) darbai ir drėkinimo sistemų priežiūra.