Šimonių giria: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
sujungta |
|||
Eilutė 1:
{{coor title dm|55|41|N|25|10|E}}
[[Vaizdas:Šimonių giria, stendas.JPG|miniatiūra|250px|right|Informacinis stendas prie [[Sedeikiai|Sedeikių]]]]
[[Vaizdas:Šimonių girios biosferos poligonas, ženklas, KK175.JPG|thumb|250px|Įvažiavimas į girią ties [[Andrioniškis|Andrioniškiu]]]]
eilutė 6 ⟶ 7:
== Geografija ==
Masyvo plotas 13 500 ha (pagal 2008 m.). Miškas kompaktiškas, apie 16 km ištįsęs iš vakarų į rytus, apie 10 km − iš šiaurės į pietus. Pietvakariuose susisiekia su [[Akmenos miškas|Akmenos mišku]]. [[Šilas|Pušynai]] sudaro apie 60 procentų girios, [[Beržynas|beržynai]] – 24 procentus, [[Eglynas|eglynai]] apie 13 procentų, kiti medynai ([[juodalksnynai]], [[baltalksnynai]], [[drebulynai]]) 3 procentus. Jaunuolynai sudaro 26 % medynų, pusamžiai medžiai 51 %, pribręstantys 17 %, brandūs 6 %.
Miškų masyvo reljefas banguotas, vietomis kalvotas, pelkėtas. Giria yra ant poledyninio laikotarpio deltinių smėlių kontinentinių kalnagūbrių, tad net 70 procentų jos teritorijos sudaro smėlio ir priesmėlio dirvožemiai. Miško pietiniu pakraščiu teka [[Šventoji]], šiaurės vakarų dalimi ir vakariniu pakraščiu − jos intakas [[Pelyša]] su savo intaku [[Svėdupis|Svėdupiu]]; per mišką teka [[Jara|Jaros]] intakas [[Aluotis]] su savo intaku [[Iženas (upė)|Iženu]] ir dar keli upeliai. Yra [[Iženo pelkė|Iženo]], [[Uogšilys (pelkė)|Uogšilio]] pelkės. Miške daug ežerų:
* [[Apvalainis]]
* [[Denionių ežeras]]
eilutė 24 ⟶ 25:
== Biologija ==
Miške yra [[Briedis|briedžių]], [[Stirna|stirnų]], [[Šernas|šernų]], [[taurusis elnias|elnių]], [[lapė|lapių]], [[kiškis|kiškių]], [[vilkas|vilkų]], [[mangutas|usūrinių šunų]], [[barsukas|barsukų]], [[lūšis|lūšių]], [[kiaunė|kiaunių]], [[voverė|voverių]], [[tetervinas|tetervinų]], [[kurtinys|kurtinių]], ežeruose ir pelkėse − laukinių [[Antis|ančių]], upėse − [[Upėtakis|upėtakių]], [[Upinis vėžys|vėžių]], [[ondatra|ondatrų]], [[ūdra|ūdrų]], [[bebras|bebrų]].
Saugomos rūšys:
eilutė 34 ⟶ 35:
* [[Žalvarnis]] (''Coracias garrulus'').
Šimonių girioje gausu grybų, vaistinių, uoginių augalų. [[2012]] m. biosferos poligone aptikta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonosios knygos]] 0(ex) kategoriją įrašyto augalo – [[Lobelio čemerys|Lobelio čemerio]] (''Veratrum lobelianum'') augavietė.<ref>[http://grynas.delfi.lt/gamta/anyksciu-miskuose-rastas-lietuvoje-isnykusiu-laikytas-lobelio-cemerys.d?id=59329531 Anykščių miškuose rastas Lietuvoje išnykusiu laikytas lobelio čemerys]</ref>
Yra Iženo telmologinis, [[Šventosios kraštovaizdžio draustinis|Šventosios kraštovaizdžio]], [[Pelyšos geologinis draustinis|Pelyšos geologinis]] draustiniai, trys kurtinių tuokvietės, [[spanguolė|spanguolynas]].
== Biosferos poligonas ==
Šimonių girios biosferos poligonas – saugoma teritorija, įsteigta siekiant išsaugoti Šimonių girios [[ekosistema|ekosistemą]]. Visas plotas – 23 261 ha, iš jų 19 209 ha priklauso [[Anykščių rajonas|Anykščių rajonui]], 4 052 ha priklauso [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajonui]]. Poligonas yra sudėtinė nacionalinės kompleksinės [[ekologija|ekologinės]] bei specializuotos [[bioįvairovė|biologinės įvairovės]] būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo ''[[Natura 2000]]'' dalis. Poligone turėtų būti stebimi, kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai. Valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę poligone pagal kompetenciją vykdo [[Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija|Aplinkos ministerijos]] Utenos ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentai.
== Reikšmė ==
Šimonių girioje yra keletas archeologinių, istorinių ir gamtos paminklų.<ref>{{TLE|4|202–203}}</ref> Svarbiausios gyvenvietės girioje: [[Šimonys]], [[Mikieriai]], [[Sedeikiai]], [[Pelyšiai]], [[Šilagaliai]], [[Juodeglynis]], [[Ertėjai]] ir kt.
== Šaltiniai ==
| |||