Margarita de Valua: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
Valua teko su juo išsiskirti, nes ji negalėjo turėti vaikų. Jų santuoka buvo oficialiai anuliuota 1599 m.
{{Žmogaus biografija
|vardas= Margarita de Valua
{{fr|Marguerite de Valois}}
|fonas= roy
|vaizdas= Margot.JPG
|vaizdo dydis= 250px
|antraštė=
<!-- Apie žmogų -->
|dinastija= [[Valua|Valua-Angulemai]]
|Herbo pavadinimas=
|gimė= {{Gimė|1553|5|14}}
|gimimo vieta= [[Sen Žermen an Lė]], [[Prancūzija]]
|mirė= {{Mirė|1615|3|27|1553|5|14}}
|mirties vieta= [[Paryžius]], [[Prancūzija]]
|palaidojimo vieta= [[Sen Deni]] vienuolyno bazilika
|gyv_vieta=
|tautybė=
|pilietybė=
|sutuoktinis=[[Henrikas IV Burbonas]]
|tėvas=[[Henrikas II]]
|motina=[[Kotryna Mediči]]
|vaikai= Neturėjo
|religija=[[Katalikybė|katalikybė]]
 
<!-- Apie titulus, pareigas ir pan. -->
|titulas0=[[Vaizdas:Blason France moderne.svg|30px|left]] [[Prancūzijos karalienė]]
|fonas0= roy
|valdė0= [[1589]] m. [[rugpjūčio 2]] d. – [[1599]] m. [[gruodžio 17]] d.
|ankstesnis0= Louise de Lorraine-Vaudémont
|vėlesnis0= [[Marie de' Medici|Marija de Mediči]]
|titulas1= [[Vaizdas:Blason Royaume Navarre.svg|30px|left]] Navaros karalienė
| fonas1 = roy
|valdė1=[[1572]] m. [[rugpjūčio 18]] d. – [[1599]] m. [[gruodžio 17]] d.
|vadovavo0=
|ėjo pareigas0=
|karūnavimas0=
|ankstesnis1= Antoine de Bourbon
|vėlesnis1= [[Marie de' Medici|Marija de Mediči]]
|vikiteka=Category:Marguerite de Valois
}}
 
'''Margarita de Valua''' ({{fr|Marguerite de Valois}}; [[1553]] m. [[gegužės 14]] d. – [[1615]] m. [[kovo 27]] d.), taip pat žinoma kaip „Karalienė Margo“ – Prancūzijos princesė, karalius [[Henrikas II|Henriko II]] ir [[Kotryna Mediči|Kotrynos Mediči]] dukra. Po santuokos su [[Henrikas IV Burbonas|Henriku Navariečiu]] (būsimasis [[Henrikas IV Burbonas]]) tapo Navaros ir [[Sąrašas:Prancūzijos karalienės|Prancūzijos karaliene]]. Tačiau po to, kai Henrikas Navarietis užėmė Prancūzijos sostą, Margaritai de Valua teko su juo išsiskirti, nes ji negalėjo turėti vaikų. Jų santuoka buvo oficialiai anuliuota 1599 m.
 
== Biografija ==
 
=== Jaunystė ===
Margarita buvo Prancūzijos karaliausaraliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči trečia dukra ir septintu vaiku. Ji buvo jauniausias vaikas šeimoje. Jos broliai [[Pranciškus II]], [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolis IX]] ir [[Henrikas Valua|Henrikas III]] buvo PrancūzijosPrancūzijoso karaliaishugenotams ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] motinai, o[[Žana josd'Albret|Žanai sesuod’Albret]], ElžbietaKotryna deMediči Valualabai taponorėjo, kad jos dukra Ispanijosištekėtų karaliaus [[PilypasHenrikas IIIV HabsburgasBurbonas|PilypoHenriko II HabsburgoNavariečio]], trečianes ši santuoka galėtų baigti religinius karus žmonaPrancūzijoje.<ref>httpshttp://enwww.wikipediahistory.orgcom/wikinews/Margaret_of_Valoisroyal-weddings-gone-bad</ref>
[[Vaizdas:Margot 001.jpg|thumb|left|200px|Margarita apie 1560 m.]]
 
Dar vaikystėje Margarita visus žavėjo savo grožiu, žavesiu, aštriu protu ir nepriklausoma mąstysena. Be to, ji gavo gerą išsilavinimą, žinojo lotynų, graikų, italų, ispanų kalbas, studijavo filosofiją ir literatūrą bei pati gerai rašė.
 
Jaunystėje Margarita palaikė slaptus meilės ryšius su hercogu [[Henrikas de Gizas|Henriku de Gizu]], tačiau [[Kotryna Mediči]] ir [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolis IX]] nenorėjo sustiprinti hercogų Gizų įtakos ir turėjo pasipriešinti santuokai, kuri galėtų sutrikdyti pusiausvyrą tarp katalikų ir protestantų. Tuo metu Henriko de Gizo šeima buvo labai įtakinga Prancūzijoje. Hercogai Gizai buvo katalikų partijos lyderiais.<ref>http://www.ng.ru/style/2003-10-15/8_margo.html</ref>
 
=== Suplanuota santuoka ===
 
XVI amžiuje religiniai karai draskė Prancūziją. Margaritos de Valua ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] suplanuota santuoka turėjo sumažinti įtampą tarp katalikų ir hugenotų (protestantų). Nepaisant savo priešiškumo hugenotams ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] motinai, [[Žana d'Albret|Žanai d’Albret]], Kotryna Mediči labai norėjo, kad jos dukra ištekėtų už [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]], nes ši santuoka galėtų baigti religinius karus Prancūzijoje.<ref>http://www.history.com/news/royal-weddings-gone-bad</ref>
 
Įdomus yra faktas, kad [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] motina mirė įtartinomis aplinkybėmis, dar prieš savo sūnaus vedybas. Įtariama, kad [[Kotryna Mediči]] apnuodijo [[Žana d'Albret|Žaną d’Albret]] pirštinėmis, kurios buvo jai nusiųstos kaip būsimų vestuvių dovana.<ref>http://www.history.com/news/royal-weddings-gone-bad</ref>
 
[[Vaizdas:Henry&Margot.jpg|thumb|left|200px|Margarita de Valua ir [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]]]]
1572 m. rugpjūčio 18 d. [[Paryžius|Paryžiuje]] įvyko Margaritos de Valua ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko Burbono]], hugenotų lyderio, [[Sąrašas:Navaros karaliai|Navaros karaliaus]] ir Margaritos antros eilės pusbrolio vedybos. Jų vedybas švęsti į Paryžių atvažiavo daug hugenotų. Manoma, kad Kotryna Mediči įtikino karalių [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolį IX]] pradėti huguenotų žudynes mieste, šiandien žinomas kaip [[Šventojo Baltramiejaus naktis]]. Šios vedybos, kurios buvo švenčiamos su didele iškilme, baigėsi masinėmis žudynėmis ir tai davė pradžią ketvirtam religiniam karui Prancūzijoje.<ref>[http://commons.emich.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1111&context=honors Karin M. Armour, ''A Portrait of Power: The Importance of Marguerite de Valois in Sixteenth Century French Royal Politics''. Eastern Michigan University, 2004.] (anglų k.)</ref>
 
=== Navaros Karalienė ===
[[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus naktį]] Margarita išgelbėjo keletą hugenotų, tarp kurių buvo ir jos vyras. Ji įleido juos į savo kambarius ir atsisakė atidaryti duris žudikams. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] turėjo priimti katalikybę.<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois </ref>
 
1576 m. [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]] pavyko pabėgti iš Paryžiaus, tačiau jo žmona, Margarita, turėjo pasilikti. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] Margaritos laisvė buvo atimta ir ji daugiau nei trejus metus gyveno Paryžiuje. Galiausiai 1578 m. buvo pasirašytas laikinas taikos susitarimas su hugenotais ir Margaritai buvo suteiktas leidimas grįžti pas savo vyrą į Navarą. Iki 1582 m. Margarita gyveno Nerake, [[Navaros karalystė|Navaroje]].
 
1582 m. Margarita grįžo pas savo brolį [[Henrikas Valua|Henriką III]] į Paryžių. Tačiau jau greitai ji buvo priversta palikti Paryžių, nes jos brolis, [[Prancūzijos karalius]], [[Henrikas III]], apkaltino ją, kad ji neatlieka savo pareigų [[Valua]] šeimai, nes vietoj politinės tarpininkės, kuria ji buvo visus šiuos metus, Margarita pasirinko savo laiką leisti su meilužiu.<ref>https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%B0%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%B0_%D0%B4%D0%B5_%D0%92%D0%B0%D0%BB%D1%83%D0%B0</ref>
 
Po ilgų derybų jai buvo leista grįžti pas savo vyrą į [[Navaros karalystė|Navarą]]. Tačiau [[Navaros karalystė|Navaroje]] Margarita susidūrė su šaltu priėmimu, nes jos vyras [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] buvo užimtas savo meilės santykiais su Diana d‘Andoins, grafiene de Guiche. Be to, 1584 m. po Margaritos jaunesniojo brolio Pranciško Valua, Alansono kunigaikščio, mirties, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] tapo teisėtu Prancūzijos sosto įpėdiniu. Tai leido jam nebenaudotis žmonos tarpininkavimu savo santykiuose su Prancūzijos karaliumi ir savarankiškai diktuoti sąlygas bevaikiam [[Henrikas Valua|Henrikui III]].<ref>https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%B0%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%B0_%D0%B4%D0%B5_%D0%92%D0%B0%D0%BB%D1%83%D0%B0</ref>
 
[[Vaizdas:CLOUET MARGUERITE DE VALOIS.jpg|thumb|right|200px|Margarita de Valua, 1573 m.]]
Esant tokiai situacijai, 1585 m. Margarita de Valua nuvyko į [[Aženas|Aženą]], savo katalikišką grafystę pietų Prancūzijoje. [[Aženas|Ažene]] ji paskelbė save Katalikų lygos nare ir atnaujino santykius su hercogu de Gizu. Tai buvo atviras pasipriešinimas savo vyrui, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]], ir broliui, [[Henrikas Valua|Henrikui III]]. Tačiau jau po kelių mėnesių [[Aženas|Aženo]] gyventojai sukilo prieš karalienę Margaritą ir ji turėjo bėgti į Karlą. 1586 m. jos brolis [[Henrikas Valua|Henrikas III]] įkalino ją Ussono pilyje, Overnės provincijoje.<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois#Agen_and_Usson</ref> Ussono pilyje Margarita pragyveno 18 metų, iki 1605 m.
 
Per tą laiką Margarita de Valua parašė memuarus, kuriuose ji pasakoja apie savo brolių [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] ir [[Henrikas Valua|Henriko III]] santykius su [[Henrikas IV Burbonas|Henriku IV]]. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio tekstas Prancūzijoje, kurio autore buvo moteris.<ref>[http://clio.revues.org/137 Éliane VIENNOT, Une intellectuelle, auteure et mécène parmi d’autres : Marguerite de Valois (1553–1615)] (prancūzų k.)</ref> Margaritos de Valua memuarai buvo išleisti tik po jos mirties, 1628 m.
 
1599 m. karalius [[Henrikas Valua|Henrikas III]] buvo nužudytas ir Margaritos de Valua vyras, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] tapo naujuoju Prancūzijos karaliumi, [[Henrikas IV Burbonas|Henriku IV]].
 
Derybos dėl Margaritos de Valua ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko IV]] santuokos anuliavimo prasidėjo 1592 m. ir baigėsi 1599 m. Santuoka turėjo būti anuliuota, nes Margarita negalėjo turėti vaikų. Tačiau buvo sutarta, kad Margarita pasiliks sau karalienės titulą.
 
=== Paskutinieji metai ===
Vyresniame amžiuje Margarita grįžo į [[Paryžius|Paryžių]] ir susitaikė su savo buvusiu vyru ir jo antrąja žmona, [[Marie de' Medici|Marija de Mediči]].
 
ParyžiujeĮdomus jiyra tapofaktas, menokad globėja,[[Henrikas IV Burbonas|Henriko Navariečio]] motina mirė rūpinosiįtartinomis vargšaisaplinkybėmis, padėdavodar planuotiprieš Prancūzijossavo dvarosūnaus renginiusvedybas. beiĮtariama, auklėjokad [[HenrikasKotryna IV Burbonas|Henriko IVMediči]] irapnuodijo [[MarieŽana ded' MediciAlbret|Marijos deŽaną Medičid’Albret]] vaikus.pirštinėmis, kurios buvo jai nu<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois#Agen_and_Usson</ref>
 
Margarita mirė 1615 m. kovo 27 d. nuo plaučių uždegimo. Visą savo turtą ji paliko karaliui [[Liudvikas XIII|Liudvikui XIII]], kurį mylėjo kaip savo sūnų.<ref>http://famvin.org/wiki/Valois,_Margu%C3%A9rite_de</ref>