Margarita de Valua: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 62:
=== Navaros Karalienė ===
[[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus naktį]] Margarita išgelbėjo keletą hugenotų, tarp kurių buvo ir jos vyras. Ji įleido juos į savo kambarius ir atsisakė atidaryti duris žudikams. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] turėjo priimti katalikybę.<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois </ref>
1576 m. [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]] pavyko pabėgti iš Paryžiaus, tačiau jo žmona, Margarita, turėjo pasilikti. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] Margaritos laisvė buvo atimta ir ji daugiau nei trejus metus
1582 m. Margarita grįžo pas savo brolį [[Henrikas Valua|Henriką III]] į Paryžių. Tačiau jau greitai ji buvo priversta palikti Paryžių, nes jos brolis, [[Prancūzijos karalius]], [[Henrikas III]], apkaltino ją, kad ji neatlieka savo pareigų [[Valua]] šeimai, nes vietoj politinės tarpininkės, kuria ji buvo visus šiuos metus, Margarita pasirinko savo laiką leisti su meilužiu.<ref>https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%B0%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%B0_%D0%B4%D0%B5_%D0%92%D0%B0%D0%BB%D1%83%D0%B0</ref>
Po ilgų derybų jai buvo leista grįžti pas savo vyrą į [[Navaros karalystė|Navarą]]. Tačiau [[Navaros karalystė|Navaroje]] Margarita susidūrė su šaltu priėmimu, nes jos vyras [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] buvo užimtas savo meilės santykiais su Diana d‘Andoins, grafiene de Guiche. Be to, 1584 m. po Margaritos jaunesniojo brolio Pranciško Valua, Alansono kunigaikščio, mirties, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] tapo teisėtu Prancūzijos sosto įpėdiniu. Tai leido jam nebenaudotis žmonos tarpininkavimu savo santykiuose su Prancūzijos karaliumi ir savarankiškai diktuoti sąlygas bevaikiam [[Henrikas Valua|Henrikui III]].<ref>https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%B0%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%B0_%D0%B4%D0%B5_%D0%92%D0%B0%D0%BB%D1%83%D0%B0</ref>
[[Vaizdas:CLOUET MARGUERITE DE VALOIS.jpg|thumb|right|200px|Margarita de Valua, 1573 m.]]
Esant tokiai situacijai, 1585 m. Margarita de Valua nuvyko į [[Aženas|Aženą]], savo katalikišką grafystę pietų Prancūzijoje. [[Aženas|Ažene]] ji paskelbė save Katalikų lygos nare ir atnaujino santykius su hercogu de Gizu. Tai buvo atviras pasipriešinimas savo vyrui, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]], ir broliui, [[Henrikas Valua|Henrikui III]]. Tačiau jau po kelių mėnesių [[Aženas|Aženo]] gyventojai sukilo prieš karalienę Margaritą ir ji turėjo bėgti į Karlą. 1586 m. jos brolis [[Henrikas Valua|Henrikas III]] įkalino ją Ussono pilyje, Overnės provincijoje.<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois#Agen_and_Usson</ref> Ussono pilyje Margarita pragyveno 18 metų, iki 1605 m.
Per tą laiką Margarita de Valua parašė memuarus, kuriuose ji pasakoja apie savo brolių [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] ir [[Henrikas Valua|Henriko III]] santykius su [[Henrikas IV Burbonas|Henriku IV]]. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio tekstas Prancūzijoje, kurio autore buvo moteris.<ref>[http://clio.revues.org/137 Éliane VIENNOT, Une intellectuelle, auteure et mécène parmi d’autres : Marguerite de Valois (1553–1615)] (prancūzų k.)</ref> Margaritos de Valua memuarai buvo išleisti tik po jos mirties, 1628 m.
| |||