Margarita de Valua: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus naktį]] Margarita išgelbėjo keletą hugenotų, tarp kurių buvo ir jos vyras. MargaritaJi įleido juos į savo kambarius ir atsisakė atidaryti duris žudikams. Po žudynių[[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]][[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] turėjo priimti katalikybę.<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois </ref>

1576 m. [[Henrikas IV Burbonas|HenrikasHenrikui NavarietisNavariečiui]] pabėgopavyko pabėgti iš Paryžiaus, paliekanttačiau savojo žmonąžmona, MargaritąMargarita, turėjo pasilikti. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] Margaritos laisvė buvo atimta ir ji daugiau nei trejus metus turėjo gyventi Paryžiuje. Galiausiai 1578 m. buvo pasirašytas laikinas taikos susitarimas su hugenotais ir Margaritai buvo suteiktas leidimas grįžti pas savo vyrą į Navarą. Iki 1582 m. Margarita gyveno Nerake, [[Navaros karalystė|Navaroje]].

1582 m. Margarita grįžo pas savo brolį [[Henrikas Valua|Henriką III]] į Paryžių. Tačiau [[Henrikasjau Valua|Henrikasgreitai III]]ji buvo šokiruotaspriversta jospalikti reputacijaParyžių, irnes privertėjos jąbrolis, palikti[[Prancūzijos Paryžių.karalius]] [[Henrikas III]], apkaltino ją, kad ji neatlieka savo pareigų [[Valua]] šeimai, nes vietoj politinės tarpininkės, kuria ji buvo visus šiuos metus, Margarita pasirinko savo laiką leisti su meilužiu.<ref>https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%B0%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%B0_%D0%B4%D0%B5_%D0%92%D0%B0%D0%BB%D1%83%D0%B0</ref>

Po ilgų derybų jai buvo leista grįžti pas savo vyrą į [[Navaros karalystė|Navarą]]. Tačiau [[Navaros karalystė|Navaroje]] josMargarita niekassusidūrė nelaukėsu šaltu priėmimu, nes jos vyras [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] buvo užimtas savo meilės santykiais su Diana d‘Andoins, grafiene de Guiche. Be to, 1584 m. po Margaritos jaunesniojo brolio Pranciško Valua, Alansono kunigaikščio, mirties, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] tapo teisėtu Prancūzijos sosto įpėdiniu. Tai leido jam nebenaudotis žmonos tarpininkavimu savo santykiuose su Prancūzijos karaliumi ir savarankiškai diktuoti sąlygas bevaikiam [[Henrikas Valua|Henrikui III]].<ref>https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%B0%D1%80%D0%B8%D1%82%D0%B0_%D0%B4%D0%B5_%D0%92%D0%B0%D0%BB%D1%83%D0%B0</ref>

Esant tokiai situacijai, 1585 m. Margarita de Valua nuvyko į [[Aženas|Aženą]], savo katalikišką grafystę pietų Prancūzijoje. [[Aženas|Ažene]] ji paskelbė save Katalikų lygos nare ir atnaujino santykius su hercogu de Gizu. Tai buvo atviras pasipriešinimas savo vyrui, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]] ir broliui, [[Henrikas Valua|Henrikui III]]. Tačiau jau po kelių mėnesių [[Aženas|Aženo]] gyventojai sukilo prieš karalienę Margaritą ir ji turėjo bėgti į Karlą. 1586 m. jos brolis [[Henrikas Valua|Henrikas III]] įkalino ją Ussono pilyje, Overnės provincijoje.<ref>https://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_of_Valois#Agen_and_Usson</ref> Ussono pilyje Margarita gyvenopragyveno 18 metų, iki 1605 m.

Per tą laiką Margarita de Valua parašė memuarus, kuriuose ji pasakoja apie savo brolių [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] ir [[Henrikas Valua|Henriko III]] santykius su [[Henrikas IV Burbonas|Henriku IV]]. Tai buvo pirmas tokio tipopobūdžio tekstas Prancūzijoje, kurio autore buvo moteris.<ref>[http://clio.revues.org/137 Éliane VIENNOT, Une intellectuelle, auteure et mécène parmi d’autres : Marguerite de Valois (1553–1615)] (prancūzų k.)</ref> Margaritos de Valua memuarai buvo išleisti tik po jos mirties, 1628 m.

Derybos dėl Margaritos de Valua ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko IV]] santuokos anuliavimo prasidėjo 1592 m. ir baigėsi 1599 m. BuvoSantuoka turėjo būti anuliuota, nes Margarita negalėjo turėti vaikų. Tačiau buvo sutarta, kad Margarita pasiliks sau karalienės titulą.