Bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Grąžinta versija 4586853, kuri sukurta 2014-04-07 12:31:11 naudotojo Tocekas (naudojant popups)
Eilutė 1:
{{stilius}}
[[Vaizdas:Baznycia.jpg|right|thumb|Lietuvos [[katalikų bažnyčia|katalikų]] bažnyčia]]
[[Vaizdas:Oscarskyrkan Stockholm södervy 20060425.jpg|thumb|Švedijos [[liuteronai|liuteronų]] bažnyčia]]
eilutė 39 ⟶ 38:
 
== Krikščioniškos bažnyčios Lietuvoje ==
Katalikų Bažnyčia jungia apie 80 % visų Lietuvos tikinčiųjų, apima 687 religines bendruomenes - parapijas, kurias vienija 52 [[dekanatas|dekanatai]], pasiskirstę į 7 [[vyskupija]]s ir 2 [[vyskupija|arkivyskupijas]]. 261 bažnyčia ar koplyčia yra neparapijinė.
 
[[1945]] m. pradžioje Lietuvoje buvo 711 bažnyčių. [[1948]] m. pabaigoje įregistruotos 677 bažnyčios, o kitos buvo uždarytos, ypač didmiesčiuose ([[Kaunas|Kaune]] liko 10, [[Vilnius|Vilniuje]] – 8). Po [[1950]] metų nusistovėjo apie 670 bažnyčių skaičius.
 
Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą – jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. Lietuvos didieji kunigaikščiai intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba. [[XV amžius|XV a.]] gale Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, [[XVII amžius|XVII a.]] – 410, [[XVIII amžius|XVIII a.]] – 600. [[XX amžius|XX a.]] viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885.
 
=== Bažnyčių gausa ir įvarovė ===
Maldos namų [[Lietuva|Lietuvoje]] – gausu ir jie visi yra labai skirtingi. Dažniausiai minimos ir lankomos yra didžiausios ir įspūdingiausios Lietuvos bažnyčios, esančios miestų centruose. Tačiau ne ką mažiau įspūdingesnės yra ir mažosios, nuo didžiųjų miestų nutolusios bažnytėlės. Nemažai Lietuvoje ir modernios architektūros bažnyčių, kurios iš tolo net neprimena savo tikrosios, sakralinės paskirties.
 
=== Įžymiausios Lietuvos bažnyčios ===
Lietuvoje pirmoji bažnyčia – spėjama [[Mindaugas|Mindaugo]] [[XIII amžius|XIII a.]] statyta [[Vilniaus katedra]]. Seniausia išlikusi mūrinė bažnyčia yra Vilniaus Šv. Mikalojaus – gotikinė, su romaninio stiliaus bruožais, statyta [[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] a. Vėlyvosios gotikos palikimas – [[XVI amžius|XVI a.]] pradžioje statyta Šv. Onos bažnyčia. [[Gotika|Gotiką]] pakeitusio [[Renesansas|renesanso]] bruožų galima rasti [[Vilnius|Vilniaus]] [[Aušros Vartai|Aušros Vartuose]], [[Šiauliai|Šiaulių]] Šv. Petro ir Povilo, [[Simnas|Simno]] Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun, [[Rykantai|Rykantų]] Švč. Trejybės bažnyčiose. [[Barokas|Baroko]] architektūros kūrinys – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. [[Neogotika|Neogotikos]] stilius aptinkamas [[Rokiškis|Rokiškio]] Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
 
Katalikų Bažnyčia jungia apie 80 % visų Lietuvos tikinčiųjų, apima 687 religines bendruomenes - parapijas, kurias vienija 52 [[dekanatas|dekanatai]], pasiskirstę į 7 [[vyskupija]]s ir 2 [[vyskupija|arkivyskupijas]]. 261 bažnyčia ar koplyčia yra neparapijinė.
Seniausia medinė Lietuvos bažnyčia stovi [[Palūšė|Palūšėje]], [[Ignalina|Ignalinos]] rajone. Tai paprastų formų, darnių proporcijų, medinio, liaudiško baroko pavyzdys.
 
[[1945]] m. pradžioje Lietuvoje buvo 711 bažnyčių. [[1948]] m. pabaigoje įregistruotos 677 bažnyčios, o kitos buvo uždarytos, ypač didmiesčiuose ([[Kaunas|Kaune]] liko 10, [[Vilnius|Vilniuje]] – 8). Po [[1950]] metų nusistovėjo apie 670 bažnyčių skaičius.
Bažnyčios Lietuvoje buvo statomos ne tik kaip maldos namai bet ir kaip gynybinės paskirties pastatai. Štai Gotikinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia buvo [[Trakai|Trakų]] gynybinio komplekso dalis – pastatyta ant aukštumos šventovė saugojo Pusiasalio pilies prieigas, buvo dvasinis miesto centras, dydžiu ir svarba prilygęs Trakų salos pilies rūmams. Ne tik bažnyčios mastas, bet ir jos istorija išskirtinė – ji nė sykio nebuvo uždaryta. Šiandien Trakų bažnyčia – unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, saugantis daugiasluoksnį šešių šimtmečių praeitį menantį Bažnyčios ir dailės paveldą.
 
=== Maldininkų traukos centras – [[Šiluva]] ===
Šiluvos miestelis Raseinių rajone – vienas svarbiausių maldininkų traukos centrų Lietuvoje, išlaikęs ilgiausią, beveik 500 metų Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidų šventimo tradiciją. Miestelį gausiai lanko, brangina ir puoselėja [[Jonas Paulius II |Jono Pauliaus II]] piligrimai. Šalia nutiestu takeliu keliaudami maldininkai džiaugiasi grynu pušyno oru, nuostabiomis kalvelėmis, miestelio panorama, ramiai meldžiasi.
<ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/baznycios-/483</ref>
 
== Nuorodos ==