Undinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Lietuvių tautosakoje ==

Lietuvių legendose undinės dažnai būdavo vaizduojamos nuogos, kartais su baltais drabužiais, ilgais plaukais, su karūnomis ar gėlių vainikais. Jos gyveno jūroje, upėse, ežeruose, o naktį mėnesienoje, išplaukusios iš vandens, pievose žaisdavo, šokdavo ir labai gražiai dainuodavo. Jos buvo aršiausios jaunų, gražių vyrų priešės. Kai tik kurį gražuolė pamatydavo ant jūros kranto, stengdavosi dainomis ir kitais žavesiais pavilioti pas save. Vargas tam, kuris paklausydavo klastingų undinių vilionių. Iš pradžių jos būdavo labai meilios, myluodavo paviliotus vyrus, kol šie sutikdavo nusileisti į vandenų dugną, o ten savo glėbyje undinės juos pasmaugdavo.

Šioms dievaitėms undinėms kas metai buvo aukojama po vieną iš visų rūšių žuvų, sugautų jūroje, maldaujant, kad nekenktų jauniems žvejams. Undinės net akimis galėdavo nužudyti ar pavergti žmogų. Jų akys spindėjo kaip žvaigždės, o palaidi plaukai skambėjo kaip tolima muzika, kuri užburdavo žmones. Ši muzika negalėdavo paveikti tik tų, kurie turėdavo [[papartis|paparčio]] žiedą. Vyriausioji iš undinių buvo [[Jūratė]].