Carl Friedrich Gauss: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
== Biografija ==
[[Vaizdas:Statue-of-Gauss-in-Braunschweig.jpg|left|thumb|Gauso statula jo gimtinėje, Brunsvike (dabartinis [[Braunšveigas]])]]
K. Gausas gimė neturtingoje šeimoje 1777 m. [[balandžio 30]] d. Brunsvike (dabartinis [[Braunšveigas]]), esančiame [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. Jo matematiniai sugebėjimai pasireiškė labai anksti. Pasakojama, kad, būdamas tik 3 m. amžiaus, jis rado klaidą tėvo finansiniuose paskaičiavimuose. Į gabų vaikiną atkreipė dėmesį Brunsviko hercogas ir suteikė paramą, leidusią 1792–1795 m. mokytis Brunsviko Karališkoje kolegijoje (''Collegium Carolinum'', dabar [[Braunšveigo technikos universitetas]]). Vėliau, 1795–1798 m., K. Gausas studijavo [[Giotingeno universitetas|Giotingeno universitete]].▼
=== Ankstyvieji metai ===
[[1799]] m. [[Helmstedtas|Helmstedto]] Julijaus akademijoje (''Academia Julia'') apgynė daktaro disertaciją, kurioje įrodė [[fundamentalioji algebros teorema|fundamentaliąją algebros teoremą]].▼
▲K. Gausas gimė neturtingoje šeimoje [[1777
=== Vidurinieji metai ===
Nuo 1807 m. iki mirties 1855 m. [[vasario 23]] d. jis ramiai dirbo astronomijos observatorijos vadovu ir buvo savo gimtojo universiteto profesorius. Kaip ir jo amžininkai [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]], [[Johann Wolfgang von Goethe|Gėtė]], [[Liudvikas van Bethovenas|Bethovenas]] ir [[Hėgelis]], jis laikėsi nuošaliai nuo politinių įvykių.▼
▲[[1799]]
Gausas taip pat daug prisidėjo prie skaičių teorijos. [[1801]] m. savo knygoje „Aritmetiniai tyrimai“ ({{lot|Disquisitiones Arithmeticae}}) įvedė simbolį ≡ [[kongruencija]]i ir naudojo jį aiškindamas [[modulinė aritmetika|modulinę aritmetiką]].
▲Nuo 1807
{{mokslin-stub}}
| |||