Neris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 14:
[[Vaizdas:NerisInLithuania.png|thumb|250px|Neris Lietuvos žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Neris Baseino plotas.png|thumb|200px|Neries baseinas]]
'''Neris''' (Baltarusijojeiki vadinama[[Santaka (Nemenčinė)|Santakos]] '''''Vilija''''', {{be|Вiлiя}}, {{ru|Вилия}}) – antroji pagal ilgį [[Lietuva|Lietuvos]] upė; [[Nemunas|Nemuno]] dešinysis, didžiausias intakas. Ištakos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], teka per [[Vilnius|Vilnių]], [[Kernavė|Kernavę]], o ties [[Kaunas|Kaunu]] įsilieja į [[Nemunas|Nemuną]]. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km²).
 
== Tėkmė ==
Eilutė 66:
|}
 
== ReikšmėGyvoji gamta ==
 
== Istorija ir reikšmė ==
Senovės baltų ir slavų pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų. Prie Neries stūkso [[Gedimino kalnas]] ir [[Vilniaus pilis|Vilniaus piliaviečių]] santalka, [[Kernavės piliakalniai]] taip pat [[Naujosios Rėvos piliakalnis]], [[Neravų piliakalnis]], [[Kriveikiškio piliakalnis]], [[Bielazariškių piliakalnis]], [[Buivydų piliakalnis (Vilnius)|Buivydų piliakalnis]], [[Budelių piliakalnis]], [[Karmėlavos piliakalnis]], [[Lepšiškių piliakalnis]], [[Šančių piliakalnis]], [[Mažųjų Žinėnų piliakalnis]], [[Ruklos piliakalnis]], [[Padaigų piliakalnis]], [[Staviškių piliakalnis]], [[Rėvos piliakalnis]], [[Prienų piliakalnis (Švenčionys)|Prienų piliakalnis]] ir kt.
 
Senovės baltų ir slavų pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų. Neries baseine kūrėsi [[Lietuva (žemė)|Lietuvos valstybė]]. Yra žinoma viduramžiais gyvavusi [[Neries žemė]]. Prie Neries stūkso [[Gedimino kalnas]] ir [[Vilniaus pilispilių rezervatas|Vilniaus piliaviečių]] santalka, [[Kernavės piliakalniai]] taip pat [[Naujosios Rėvos piliakalnis|Naujosios Rėvos]], [[Neravų piliakalnis|Neravų]], [[Kriveikiškio piliakalnis|Kriveikiškio]], [[Bielazariškių piliakalnis|Bielazariškių]], [[Buivydų piliakalnis (Vilnius)|Buivydų piliakalnis]], [[Budelių piliakalnis|Budelių]], [[Karmėlavos piliakalnis|Karmėlavos]], [[Lepšiškių piliakalnis|Lepšiškių]], [[Šančių piliakalnis|Šančių]], [[Mažųjų Žinėnų piliakalnis|Mažųjų Žinėnų]], [[Ruklos piliakalnis|Ruklos]], [[Padaigų piliakalnis|Padaigų]], [[Staviškių piliakalnis|Staviškių]], [[Rėvos piliakalnis|Rėvos]], [[Prienų piliakalnis (Švenčionys)|Prienų piliakalnis]] ir kt. piliakalniai.
 
Svarbiausios gyvenvietės prie Neries/Vilijos: [[Vileika]], Asipovičai, [[Smurgainys]] (Baltarusija), [[Buivydžiai]], [[Nemenčinė]], [[Vilnius]], [[Kernavė]], [[Čiobiškis]], [[Rukla]], [[Jonava]], [[Lapės]], [[Kaunas]] (Lietuva).
 
Nuo senovės Neris naudota laivybai ir prekybai, ypač jos reikšmė išaugo [[XIV a.]] Vilniuje įkūrus [[LDK]] sostinę. Upe driekėsi svarbus Vilniaus–Kauno prekybinis kelias, todėl vaga nesyk valyta nuo riedulių ([[1380]], [[1444]] m. ir kt.). XIX a. pradėjus tiesti geležinkelius ir plentus laivybinė Neries reikšmė sumenko. Dabar laivyba turistiniais tikslais vykdoma tik Vilniuje.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Marszewski_Vilnius_surroundings.jpg|thumb|left|200px|Juozas Marševskis. Neries vaizdas]]
 
[[1857]] metais grafas [[Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius|Konstantinas Tiškevičius]] atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios [[LDK]] teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“. Nuo [[1877]] m. Vilniuje ir Jonavoje pastatyti pirmieji vandens matavimo postai. [[1914]] m. prie Neries jų buvo 3, [[1939]] m. – 17, [[1986]] m. – 7 (Lietuvoje – 3).<ref name = TLE /ref> Dabar taip pat veikia 3 postai – Buivydžiuose, Vilniuje ir Jonavoje.<ref>http://www.meteo.lt/dokumentai/stebejimu_tinklas/hidro_steb_tinklas.png</ref>
 
Neriai tenka apie ketvirtadalis šalies hidroenergijos išteklių. Ji svarbi ir [[žvejyba]]i, nes po Kauno HE pastatymo čia plaukia neršiančios žuvys. Baltarusijoje Neries slėnyje 1973 m. įrengtas [[Vileikos tvenkinys]] (75 km²). Iš jo per [[Vileikos–Minsko kanalas|Vileikos–Minsko kanalą]] nuo 1975 m. vanduo tiekiamas [[Minskas|Minskui]].
 
Neris – svarbi Lietuvos kultūroje, kaip upė, tekanti per Vilnių, nuo jos yra neatsiejama. Dažnai minima dainose, eilėraščiuose, literatūros kūriniuose. Pagal šią upę pavadintos įmonės, klubai, kolektyvai, pagal ją slapyvardį pasirinko lietuvių poetė [[Salomėja Neris]].
 
=== Tiltai per Nerį ===
 
Lietuvoje:
* Santakos geležinkelio tiltas
* {{KK102}} tiltas (prie Nemenčinės)
* [[Nemenčinės tiltas]]
* [[Valakampių tiltas]]
* [[Šilo tiltas]]
* [[Žirmūnų tiltas]]
* [[Mindaugo tiltas]]
* [[Vilniaus žaliasis tiltas|Žaliasis tiltas]]
* [[Baltasis tiltas]]
* [[Geležinio Vilko tiltas]]
* [[Žvėryno tiltas]]
* [[Liubarto tiltas]]
* [[Vingio parko tiltas]]
* [[Lazdynų tiltas]]
* [[Bukčių tiltas]] (ir [[Komunikacijų tiltas]])
* [[Gariūnų tiltas]]
* {{KK108}} tiltas (ties [[Vanga (Elektrėnai)|Vanga]])
* [[Taurostos tiltas]]
* [[Jonavos geležinkelio tiltas]]
* [[Jonavos tiltas]]
* [[Kleboniškio tiltas]]
* [[Varnių tiltas]]
* [[Petro Vileišio tiltas]]
 
[[Vaizdas:Marszewski_Vilnius_surroundings.jpg|thumb|left|200px|Juozas Marševskis. Neries vaizdas]]
 
=== Pavadinimo kilmė ===
eilutė 81 ⟶ 115:
 
Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su {{lt|nerti}} – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Slavu kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – ''Vilija.'' Būta mėginimų upėvardį ''Vilija'' sieti su lietuviškais žodžiais ''vilnis'', ''vilnyti'' arba ''vieloti'' („vynioti“), taip pat ''vėlė, velnias'' <ref>[[Aleksandras Vanagas]]. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.</ref>, tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto ''Velja'' ({{Ru|Велья}}) ‘didžioji’. <ref>[[Aleksandras Vanagas]]. Lietuvos miestų vardai. Vilnius, 1996. – 283–286 psl.</ref> Pavadinimas ''Velja'' fiksuotas jau [[Ipatijaus metraštis|Ipatijaus metraštyje]] (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-[[Naročius (upė)|Naročiui]] ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, katruo vardu vadinti ištekančią upę.
 
 
== Šaltiniai ==