Blaise Pascal: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 943 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
S (robotas: en:Blaise Pascal yra buvęs pavyzdiniu straipsniu; smulkūs taisymai)
 
== Paskalio filosofija ==
Paskalio religijos filosofija kai kuriais atžvilgiais yra [[XX amžius|XX a.]] [[Egzistencializmas|egzistencializmo]] filosofijos pirmtakė. Joje pabrėžiamas žmogaus proto bejėgiškumas, skeptiškai vertinamos jo pažintinės galios. Skiriama „matematinė dvasia“ (''esprit de géométrie'') ir „įžvalgi dvasia“ (''esprit de finesse''). ''Matematinė dvasia'' būdinga abstrakčiai, pagal taisykles protaujančiam mokslininkui. ''Įžvalgia dvasia'' pasižymintys žmonės siekia tiesos vadovaudamiesi intuicija ir nuovoka, be įrodymų ir aiškių pagrindų. Paskalio nuomone, ''matematinė dvasia'' negali išspręsti žmogui svarbių etinių ir religinių problemų. Svarbiu savo oponentu filosofijoje Paskalis laikė savo amžininką [[Racionalizmas|racionalizmo]] filosofijos atstovą [[Renė Dekartas|R. Dekartą]], nes pastarojo požiūriu žmogaus protas gali pažinti absoliučiai tikras tiesas.
 
Vis dėlto Paskalis visiškai neatsisako proto (žr. Keršytė 1997: 311; MacLean 1998). Protui jis priešina ne jausmus, bet „širdį“ – ypatingą gebėjimą pažinti antgamtinius dalykus (žr. Tatarkiewicz 2002: 73). Garsioje „Minčių“ vietoje teigiama: „Širdis turi savo paskatų, kurių nežino protas“ (''Le cœur a ses raisons que la raison ne connaît pas''; 277-as fragmentas, p. 91).
 
Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad „Mintyse“ išdėstė samprotavimą, vadinamą ''„Paskalio lažybomis“'' (''le pari de Pascal''). Šiuo samprotavimu siekiama įrodyti, kad žmogui yra naudinga pripažinti Dievo buvimą. Paskalis samprotauja taip: „Dievas arba yra, arba jo nėra (…) jei laimite, išlošiate viską, jei pralaimite, nepralošiate nieko“ (233-as fragm., p. 79-80). Jo nuomone, „statydami“ už Dievo buvimą, galime arba laimėti „viską“ (t. y. amžinąjį gyvenimą), arba
„nepralošti nieko“ (t. y. „pralošti“ žemiškąjį gyvenimą).
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas