'''Tadas Kosciuška''' ([[Lenkų kalba|lenk.]] ''Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko''; [[1746]] m. [[vasario 4]] d., [[Kosava]] – [[1817]] m. [[spalio 15]] d., [[Zoloturnas]]) – [[AbiejųLietuvos TautųDidžioji RespublikaKunigaikštystė|AbiejųLietuvos TautųDidžiosios RespublikosKunigaikštystės]] didikas, nacionaliniskaro didvyrisinžinierius, generolas, kovų už [[1794JAV m.nepriklausomybės sukilimaskaras|1794 m.Jungtinių sukilimoAmerikos Valstijų nepriklausomybę]] dalyvis (šis sukilimas1775 kartais- vadinamas1783 jo vardum.), priešvyriausiasis [[Rusija1794 m. sukilimas|Rusiją1794 m. sukilimo]] irvadas. 1792 m. apdovanotas [[PrūsijosBaltojo karalystėerelio ordinas|PrūsijąBaltojo erelio ordinu]] vadovas.
Generolo laipsnį gavo kovodamas [[Amerikos nepriklausomybės karas|Amerikos nepriklausomybės kare]] kolonistų pusėje. Buvo garsus ir plačiai žinomas tarptautiniu mastu, laikomas vienu žymiausių savo meto didvyrių Europoje. Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje [[Kosciuškos kalnas]]. Vilniuje ir Kaune yra T.Tado Kosciuškos gatvės.
== Gyvenimas ==
Gimė [[1746]] metais Kosavos miestelyje, neturtingonepasiturinčio bajoro šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į [[Varšuva|Varšuvos]] kadetų korpusą, kuris rengė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] armijos karininkus. Su karaliaus [[Stanislovas Augustas|S. A. Poniatovskio]] stipendija išvyko tęsti mokslų į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. [[1774]] m. trumpam grįžo į Lietuvą, vėliau grįžo į [[Paryžius|Paryžių]]. Galiausiai [[1775]] m. jis iškeliavo į [[JAV]]. Ten jis sėkmingai kovojo [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės kare]] kartu su [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonu]], kuris apie Kosciušką atsiliepė taip:
{{pcitata|Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę.<ref>V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 214 psl.</ref>}}
