William-Adolphe Bouguereau: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 35:
== Biografija ==
 
Adolfas Viljamas Bugro gimė 1832 m. lapkričio 20 d. [[La Rošelė]]je, vyno ir aliejaus prekiautojo šeimoje. Buvo antrasis Teodoro Bugro ir Marijos Margaritos Bonin sūnus. Jam didelės įtakos padarė jo dėdė Eženas Bugro, kuris pastūmėjo būsimą dailininką domėtis klasikine kultūra. Pirmasis dailininko vardas, spėjama, buvo Adolfas, tačiau Bugro vėliau ant paveikslų pasirašinėdavo Viljamo vardu. 1839 m. Bugro įstojo į klasikinių studijų koledžą. jame gavo pirmąsias [[klasicizmas|klasikinės]] dailės pamokas. 1841 m. šeima persikraustė į [[Bordo]]. Teodoras Bugro tikėjosi, kad sūnus padės jam versle, tačiau Viljamas norėjo pratęsti klasikinio meno studijas. Jis mokėsi Bordo savivaldybės meno mokykloje pas Jean-Paul Alaux. 1844 m. laimėjo mokyklos konkursą už geriausią istorinį paveikslą. Viljamas Bugro pradėjo tapyti vietos užsakovams, kad užsidirbtų pinigų studijoms Paryžiuje. 1846 m. Bugro persikraustė į [[Paryžius|Paryžių]] ir įstojo į Prancūzijos aukštąją meno mokyklą ''École des Beaux-Arts'' (užėmė 99-ą vietą konkurse iš 100 patekusiųjų). Bugro mokėsi akademistinio dailininko François Picot klasėje, kurį jam rekomendavo mokytojas Jean-Paul Alaux. 1850 m. Bugro laimėjo „Romos prizą“ − mokyklos konkursą, kurio laimėtojui buvo skiriama stipendija mokslų kursui [[Roma|Romoje]]. Romoje Bugro sukūrė privalomą darbą mokyklai. Tai buvo Rafaelio „[[Galatėjos triumfas|Galatėjos triumfo]]“ kopija. [[Rafaelis]] tapo Bugro didžiausiu idealu mene. Italijoje Bugro mokėsi apie tris metus.
 
Po studijų Italijoje Bugro grįžo į Bordo, kur nutapė savo šeimos portretus. 1854 m. apsistojo Paryžiuje, dekoravo vietos užsakovų pietų kambarių salonus. 1857 m. už vieno kambario dekorą ir paveikslą „Tobijo sugrįžimas“ laimėjo medalį Prancūzijos meno akademijos kasmetinėje parodoje, vadinamojoje „Salonas“ (nes vykdavo viename [[Luvras|Luvro]] salonų). Sėkmė „Salone“ patraukė pasiturinčių užsakovų dėmesį. Imperatorius [[Napoleonas III]]-asis užsakė Bugro nutapyti jo, o vėliau ir imperatorienės portretus. Bugro tapo vienu geidžiamiausių Paryžiaus aristokratijos ir verslininkų dailininkų. 1856 m. jis vedė Marie-Nelly Monchablon, su kuria susilaukė 5 vaikų. 1863 m. paveikslą „Šv. Šeima“ įsigijo [[Napoleonas III]]-asis. 1865 m. jam buvo patikėtas Bordo didžiojo teatro dekoravimas, ties kuriuo Bugro užtruko iki 1870 m. 1870 m. Bugro pergyveno Paryžiaus apsiaustį [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos kare]]. 1871 m. gavo pirmąją mokytojo vietą Jiuljano akademijoje Paryžiuje. 1872 m. keliavo į [[Viena|Vienos]] pasaulinę parodą kaip meno vertinimo komisijos narys ir parodos dalyvis. 1866 m. mirė mažametė duktė Žana, o 1875 m. − sūnus Žoržas. Tai pastūmėjo Bugro kurti religinius paveikslus. 1877 m. mirė žmona Neli ir 7 mėn. kūdikis Morisas.