Mokslas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 170 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q336 (translate me)
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Lab bench.jpg|thumb|right|200px|Mokslinių [[Biochemija|biochemijos]] tyrimų laboratorija]]
'''Mokslas''' - – objektyvių [[žinios|žinių]] apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), [[moksliniai tyrimai|tiriant]] [[tikrovė|tikrovę]]. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo [[Karlas Popperis|K.Popperio]], drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas [[mokslinis straipsnis|mokslinėse publikacijose]], visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant [[aukštoji mokykla|aukštosiose]] ir kitose) mokyklose (pvz., [[studentas|studentams]] ir mokiniams). Kaip objektyvios [[informacija|informacijos]] dalis mokslas gali būti laikomas visuma [[kritinis mąstymas|kritiškai]] patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau [[pažinimas|pažinti]] ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias [[technologija|technologijose]]. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per [[technologija]]s įtakoja žmonijos civilizacinę ir kultūrinę evoliucijas.
 
Mokslas sekularizuotoje visuomenėje netgi gali perimti [[religija|religijos]] funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos [[civilizacija|civilizacijos]] ir [[kultūra|kultūros]] dalis. Žinias gauna ir kaupia, sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami [[Technika (įranga)|techniką]], mokslo infrastruktūrą bei mokslinius metodus. Per ištisus šimtmečius (daug graikų ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbų žodžių kilmės [[terminologija|terminų]]) susiformavo ir nusistovėjo savitą mokslinė kalba, [[terminologija]], [[stilius]].
Eilutė 7:
 
Mokslo šakos, sritys gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus.
Pagal tyrimo objektą [[ES]] mokslo politikoje nusistovėjusi tokia klasifikacija (su daugybe subkategorijų): [[fiziniai mokslai|fiziniai]] (dar kitaip vad. gamtos mokslai), [[biomedicinos mokslai]], [[technikos mokslai]], [[socialiniai mokslai|socialiniai]] ir [[humanitariniai mokslai]]. Pagal taikomumą - – [[Fundamentalusis mokslas|fundamentalieji]] (kitaip  – grynasis, kuriant ''tik'' naujas žinias) ir [[Taikomasis mokslas|taikomieji]] (žinių, teorijų taikymas, tenkinant žmonijos poreikius). Klasifikavimas pagal prognozavimo galimybę plačiai paplitę angliškai kalbančiose valstybėse, čia mokslu ({{en|science}}) laikoma tik tokia sritis arba kryptis, kurios gauti rezultatai leidžia kurti prognozavio teorijas. Tai negalioja, pvz., istorijai, tiriančiai vienkartinius įvykius. [[Humanitariniai mokslai]] nelaikomi mokslu, anglų kalboje taikoma sąvoka ''humanities'' arba ''arts and humanities''. Tikslieji mokslai gali būti priešpastatomi humanitariniams ir kartais netgi socialiniams mokslams (šiuo atveju vienas klasifikavimo kriterijų - – [[metodika]], [[matematika|matematiniai]] metodai).
 
== Moksliniai modeliai, metodai, teorijos ir dėsniai ==
{{main|Mokslinis metodas}}
''Pagrindinis straipsnis:'' [[mokslinis metodas]]
 
== Mokslo filosofija ==
''Pagrindinis straipsnis:'' [[mokslo{{main|Mokslo filosofija]]}}
 
<br />Svarbūs renginiai yra [[konferencija|konferencijos]], [[stažuotė]]s, [[seminaras|seminarai]]  – užtikrinančios tarptautinį bendradarbiavimą. Mokslas yra iš esmės tarptautinis.
 
== Mokslo organizacijos ==
Mokslo atstovai vienijasi į įvairias organizacijas. Pagal sritį jos gali būti dalykinės (šakinės), tarpdalykinės (tarpšakinės), pagal veikimo geografiją (narystės ypatumus) - – nacionalinės (pvz., [[Lietuvos mokslų akademija]]) ir tarptautinės (regioninės ir pasaulinės), pagal organizacijos teisinę formą - – valstybinės ir nevyriausybinės, pagal veiklos rūšį - – [[moksliniai institutai]], mokslo įstaigos ir kt.
 
== Mokslo sritys ==
Mokslo sritys - – [[astronomija]], [[biologija]], [[biochemija]], [[chemija]], [[ekonomika]], [[fizika]], [[filosofija]], [[geologija]], [[geografija]], [[istorija]], [[kalbotyra]], [[kompiuterių mokslas]] ([[Informatika]]), [[kultūrologija]], [[matematika]], [[medicina]], [[politologija]], [[psichologija]], [[sociologija]], [[inžinerija]], [[teisėtyra]], [[teologija]] ir kt.
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Mokslo istorija]], [[mokomasis dalykas]], [[teorija]], [[paramokslas]], [[pseudomokslas]]
* [[Mokomasis dalykas]]
* [[Teorija]]
* [[Paramokslas]]
* [[Pseudomokslas]]
 
== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
{{Vikižodynas|mokslas|no=T}}
{{wiktionary}}
{{Commons|Category:Science|no=T}}
* [http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=48645&Condition2= Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro [[1998]]  m. [[sausio 9]] d. įsakymas „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“]
{{Vikižodynas|mokslas|no=T}}
 
{{Commons|Category:Science|no=T}}
 
[[Kategorija:Mokslas| ]]
 
{{Link FA|nl}}
{{Link FA|tr}}