Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

114 pridėta baitų, prieš 4 metus
S
Atmestas 188.69.196.157 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Xqbot keitimas)
'''Ramusis vandenynas''' (dar vadinamas '''Didžiuoju''') – didžiausias pasaulio [[vandenynas]]. Jo plotas 165 mln. km². Vandenynas yra tarp [[Australija|Australijos]], [[Azija|Azijos]], [[Amerika|Amerikos]] ir [[Antarktida|Antarktidos]]. Su [[Indijos vandenynas|Indijos vandenynu]] turi dvi sąsajas: plačią – į pietus nuo Australijos ir siauresnę – [[Indonezija|Indonezijos]] salyne. [[Dreiko sąsiauris]] ir [[Panamos kanalas]] jungia Ramųjį vandenyną su [[Atlanto vandenynas|Atlantu]], o šiaurėje labai siauras [[Beringo sąsiauris]] – su [[Arkties vandenynas|Arkties vandenynu]].
 
== Geografija melavimas ==
Vandenyne yra apie 25 000 salų, kurių dauguma yra Pietiniame pusrutulyje. Centrinės ir pietvakarinės dalies salos vadinamos [[Okeanija]]. Dauguma Ramiojo vandenyno tropinių salų (pavyzdžiui, [[Tuamotu salos|Tuamotu salynas]]) yra koralų atolai – žiedinės salos, juosiančios seklias lagūnas. Atolai iškilę giliose vandenynų vietose, nors juos sudarę koralai negali augti giliau kaip 45 m. Kai kurių gamtininkų nuomone, koralų atolai išaugo ant seklių vulkanų kraterių.
 
Ramiojo vandenyno dugno nuosėdų storis mažiausias guolyje ir jo loviuose, didėja link žemynų ir pusiaujo (iki 3 km). Giliau kaip 4,5 km slūgso raudonasis okeaninis molis; 4–4,5 km gylyje – biogeninės nuosėdos, daugiausia kokolitiniai foraminiferiniai dumblai. Mažesniame gylyje yra kriauklelių, koralų, dumblių nuosėdos.
 
== Tyrimo istorija neteisinga ==
Tyrimo istorija skirstoma į tris laikotarpius. Pirmasis prasidėjo keletas amžių prieš mūsų erą ir truko iki [[1804]] m. Jis apėmė didžiųjų geografinių atradimų laikotarpį.
 
 
{{Vandenynai}}
 
{{Commons|Pacific Ocean}}
{{vikižodynas}}
 
[[Kategorija:Ramusis vandenynas| ]]
 
{{Link FA|he}}
{{Link FA|hr}}
{{Link FA|krc}}
{{Link FA|la}}
{{Link FA|tl}}
{{Link GA|tt}}