16:54, 21 spalio 2014 versija taisyti Kanarskas (aptarimas \| indėlis) 3 722 keitimai fotografija ← Prieš tai darytas keitimas		09:47, 4 lapkričio 2014 versija taisyti anuliuoti Polia (aptarimas \| indėlis) 464 keitimai →‎Dvarai Kitas pakeitimas →
Eilutė 56: Reprezentacines rūmų sales puošė senoviniai, daugiausia – ampyro stiliaus baldai, François Bouchero, Anthony van Dycko ir kitų [[Vakarų Europa\|Vakarų Europos]] dailininkų paveikslai. Tik baltosios salės baldai buvo Liudviko XV, didžiojo valgomojo – secesinio, o mažojo valgomojo – pseudogdansko stiliaus. Rūmų koplyčioje kabėjo dailininko Valentino de Boulogne paveikslas „Keturi evangelistai“, nežinomo italų menininko nutapyta „Madona“, [[XVII a.]] ant lentų tapytos ir iš [[Italija\|Italijos]] parvežtos [[Kryžiaus kelias\|Kryžiaus kelio stotys]], nežinomo autoriaus paveikslas „Ecce Homo“. Šį paveikslą grafas parsivežė iš [[rusai\|rusų]] griaunamos [[Šv. Juozapas\|Šv. Juozpo]] katalikų bažnyčios Vilniuje, labai brangino ir laikė stebuklingu. Didžiajame valgomajame buvo 3 dideli religinio turinio [[gobelenas\|gobelenai]]. Grafas pertvarkė parką, kurį kūrė dvaro sodininkas Haidukas<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/~~pages~~titulinis/~~view~~44-kretingos-personaliju-zinynas/~~?id=293 Haidukas~~442-kpz-haidukas. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Kretingos personalijų žodynas]</ref> ir matininkas Vladislovas Šostakas<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/~~pages~~krastotyra/personaliju-zinynas/~~view~~personalijos/~~?id=352~~501-kpz-sostakas Šostakas. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Kretingos personalijų žodynas]</ref>. Parkas buvo geometriško plano, karpomų liepų alėjomis padalintas į 4 stačiakampius, kurių viduryje įrengta po fontaną. Parke augo introdukuoti medžiai ir dekoratyviniai krūmai, gėlynai, stovėjo altanos ir antikinės skulptūros. Šiaurinėje dalyje buvo įrengti 3 kaskadiniai [[tvenkinys\|tvenkiniai]]. Prie pirmojo tvenkinio buvo įruoštas [[krioklys]], supiltas altanos kalnelis, pastatyti didžiuliai akmenys-suolai. Antrajame tvenkinyje dvariškiai mėgo maudytis, irstytis valtele, pasėdėti supiltoje salelėje. Prie jo stovėjo dvaro [[ligoninė]]s ir prieglaudos pastatas, kuriame grafaitė [[Marija Tiškevičiūtė]] [[1897]] m. atidarė pirmąjį lietuvišką [[vaikų darželis\|vaikų darželį]]. Parkas ir sodas buvo pavadinti bendru vardu – Vasaros sodu. Vasarą jame grodavo karinis [[kazokas\|kazokų]], o [[1882]]–[[1891]] m. – dvaro [[orkestras\|orkestrai]]. Jo branduolį sudarė profesionalių muzikantų įgūdžius turintys tarnautojai [[čekai]] ir [[vengrai]], atvykę su šeimomis iš [[Austrija-Vengrija\|Austrijos–Vengrijos]]. Dalį kapitalo Juozapas Tiškevičius investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį [[malūnas\|malūną]], Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje – [[plytinė\|plytinę]] ir [[uostas\|uostą]], iš kurio garlaivis plukdė į [[Liepoja\|Liepoją]] plytas, o iš Liepojos – poilsiautojus.

Juozapas Tiškevičius II: Skirtumas tarp puslapio versijų