Barokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Europos istorija}}
'''Barokas''' (it. barocco – keistas, įmantrus) – kultūros epocha ir meno kryptis, [[XVII amžius|XVII a.]] – [[XVIII amžius|XVIII a.]] I pusėje plitusi [[Europa|Europoje]] ir [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]].
Barokas pradėjo formuotis [[XVI amžius|XVI a.]] pabaigoje [[Italija|Italijoje]] (keitė vėlyvąjį [[Renesansas|renesansą]] ir [[Manierizmas|manierizmą]]). [[XVII amžius|XVII a.]] paplito daugumoje Europos šalių. [[XVIII amžius|XVIII a.]] I pusėje baroką pakeitė [[Rokokas|rokoko]] (kai kurių tyrinėtojų rokokasrokoko laikomas vėlyvąja baroko faze) ir [[klasicizmas]].
Esminiai baroko stiliaus bruožai – sudėtingumas, įmantrumas, jausmingumas, impulsyvumas, tapybiškumas, dinamiškumas, dramatiškumas, patetiškumas, polinkis į didybę, ansambliškumas. Baroko dailės ir architektūros tėvyne yra laikoma Italija, Roma yra svarbiausias ankstyvojo ir brandžiojo baroko dailės ir architektūros centras.
 
Eilutė 22:
# vėlyvasis barokas (1675–1715)
 
Europos barokas taip pat skiriamas į tris etapus, chronologinės šių etapų ribos gali skirtis, tačiau iš Italijos žemyne barokas pradėjo plisti XVI a. pabaigoje, o galutinai užgęso (evoliucionuodamas į rokokąrokoko, keičiamas klasicizmo) XVIII a. viduryje – trečiajame ketvirtyje.
Kai kuriose Europos šalyse atskiri baroko dailės ir architektūros etapai apibrėžiami valdžiusių monarchų vardais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ankstyvasis barokas sutampa su karaliaus Liudviko XIII valdymu, todėl vartojamas terminas „Liudviko XIII stilius“, analogiškai brandusis prancūziškas barokas – „Liudviko XIV („karaliaus Saulės“) stilius“, vėlyvasis barokas – „Liudviko XV stilius“.