|
[[Vaizdas:Troškūnų bažnyčia. Varpinė.JPG|miniatiūra|180px|left|Varpinė]]
[[Vaizdas:Troškūnų bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|right|Šoninis fasadas]]
[[Troškūnų dvaras|Troškūnų dvaro]] savininkas [[Vladislovas Sakalauskas]] [[1696]] m. pasikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, [[1698]] m. – medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 [[valakas|valakus]] žemės ir pinigų iš [[Raguvos dvaras|Raguvos dvaro]] ir [[Troškūnų dvaras|Troškūnų dvaro]]. Vėliau skirta 30 valakų [[Surviliškis|Surviliškio]] žemės be valstiečių.
[[1743]] m. bažnyčia sudegė. [[1747]] m. atstatyta, [[1770]] m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo [[Domininkas Dambrauskas|Domininko Dambrausko]] rūpesčiu [[1774]]–[[1787]] m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (architektas [[Martynas Knakfusas]]). Ją [[1803]] m. [[rugpjūčio 12]] d. konsekravo Vilniaus pavyskupis [[Dovydas Pilkauskas]]. [[1800]] m. pastatyta mūrinė [[varpinė]] (architektas [[Pietras De Rosis]]).
[[1794]] m. pastatytas mūrinis vienaaukštis U raidės formos vienuolynas. Prie jo [[1797]] m. įsteigta 5 klasių vidurinė mokykla (nuo [[1803]] m. – 6 klasių, nuo [[1829]] m. – gimnazija), [[1834]] m. vietoj jos – [[Panevėžys|Panevėžio]] bajorų mokykla ([[1840]] m. iškelta į Panevėžį). Mokykla turėjo įvairių mokymo priemonių, biblioteką, kurioje buvo apie 300 knygų. Vienuolyne XVIII a. veikė vienuolių oratorikos mokykla.
[[Troškūnai|Troškūnuose]] XVIII a. pabaigoje klebonavo religinių raštų autorius [[Ciprijonas Lukauskis]]. Vienuolis kunigas [[Andrius Beinoravičius]] [[1833]] m. areštuotas ir apkaltintas dalyvavimu [[1831 sukilimas|1831 m. sukilime]]. Neįrodžius kaltės [[1834]] m. paleistas. [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] įsakymu triskart tirta, ar [[Troškūnai|Troškūnų]] bernardinai neprisidėjo prie [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]. Nors įrodymų nerasta, [[1864]] m. vienuolynas uždarytas M. Muravjovo įsakymu, neva „Troškūnų bernardinai nedraudė jiems priklausančioje bažnyčioje giedoti giesmes, priešingas valdžiai“. Dėl lietuviškos veiklos [[1896]] m. nubaustas [[vikaras]] [[Vincas Pacevičius]], [[1902]] m. – vikaras [[Pranciškus Janulaitis]] (istoriko [[Augustinas Janulaitis|Augustino Janulaičio]] brolis).
[[1890]] m. rekonstruota ir paaukštinta varpinė. Prie bažnyčios [[1902]] m. suburti vyrų ir vaikų chorai. [[1908]] m. atnaujinta bažnyčia. [[1929]]–[[1937]] m. [[Troškūnai|Troškūnuose]] buvo įsikūrę pranciškonai. Jie suremontavo bažnyčią, vienuolyną, pastatė parapijos salę.
Atgimimo metais kunigo S. Filipavičiaus rūpesčiu vienuolyno griuvėsiai atnaujinti, jame įsikūrė parapijos namai, Lietuvos [[Kolpingas|Kolpingo]] draugijos tarptautinis jaunimo centras. Vasarą rengiami klasikinės muzikos koncertai.
== Architektūra ==
Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, lotyniško kryžiaus plano (42,7 × 16,8 m), bebokštė. Turi 7 [[altorius]]. Vargonai – seniausi [[Anykščiai|Anykščių]] krašte. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora mūrinė, dalis metalinė. Jame stovi už bažnyčią aukštesnė mūrinė varpinė (pastatyta [[1803]] m.), kurią brandaus klasicizmo stiliumi projektavo Vilniuje gyvenęs italų kilmės architektas [[Pjetras de Rosis]]. [[1894]] m. per remontą įgavo eklektinių bruožų.
Viename iš altorių yra malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas – „Stebuklingoji Troškūnų madona – Rožančiaus karalienė“. Skvere prie bažnyčios [[1996]] m. pastatytas paminklas „Vartai išėjusiems ginti Tėvynės“ – [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanams]] (skulptorius [[Jonas Jagėla]], architektė [[Audronė Kaušinienė]]).
{{Vienuolynai Lietuvoje}}
| 