Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
(viki)
SNo edit summary
{{ltbaz|BZN Svc Trejybes curch.JPG|Panevėžio|Panevėžio-Krekenavos|Panevėžio miestas|Panevėžys|Sodų g. 2|akmenų mūras|[[1803]] m.|[[barokas]] su [[gotikos]] elementais}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}
 
'''Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia''' stovi [[Panevėžys|Panevėžyje]].
 
== Istorija ==
[[1727]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[Kapitula|kapitulos]] [[kanauninkas]] [[Kristupas Belozaras]] ir [[Bernatoniai|Bernatonių]] seniūnas [[Kristupas Domaskis]] su žmona Konstancija įkurdino [[pijorai|pijorų]] vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. [[1727]]–[[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. [[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.
 
[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[183 m. sukilimas|1831]] m. sukilimo]] [[RusijaRusijos imperija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčiakoplyčią, bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. [[1872]] m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.
[[1727]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] [[Kapitula|kapitulos]] kanauninkas [[Kristupas Belozaras]] ir [[Bernatoniai|Bernatonių]] seniūnas [[Kristupas Domaskis]] su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. [[1727]]–[[1728]] m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. [[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.
 
[[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 [[altorius]], pervežtus iš [[Klovainiai|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas [[Juozapas Ruškys]]. [[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. [[1927]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] vyskupas perdavė bažnyčią [[marijonai|marijonams]]. Rektorius marijonas kunigas [[Jurgis Tilvytis]] išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. [[1936]] m. išdažytas vidus.
[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[1831]] m. sukilimo [[Rusija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. [[1872]] m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.
 
[[1918]] m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 [[altorius]], pervežtus iš [[Klovainiai|Klovainių]], vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas [[Juozapas Ruškys]]. [[1919]] m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. [[1927]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas [[Jurgis Tilvytis]] išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. [[1936]] m. išdažytas vidus.
 
[[1944]] m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau naudota kaip parodų salė. Nuo [[1989]] m. vėl veikia.
 
== Architektūra ==
 
Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.
 
16 343

pakeitimai