Laisvoji Fjumės valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = Stato libero di Fiume |ilgas pavadinimas = Laisvoji Fiumės valstybė |paprastas_pav = |žemynas =... |
S Automatinis santrumpų taisymas. |
||
Eilutė 49:
== Istorija==
Pirmą kartą Fiumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu.
1776 m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[Fiumės corpus separatum]] (t. y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] ''[[Josip Jelačić]]'', kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. Fiumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
XIX a. mieste gyveno [[kroatai]], [[italai]], [[vengrai]] ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]] ir [[vokiečių kalba]]. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – [[venetų kalba]] su koratų žodžių priemaiša.<ref>''Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano'' (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)</ref> Kaimo vietovėje vyravo [[kroatų kalbą]] (čakavų dialektas).
|