Džuzepė Verdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Faktiškai, du kompozitoriai, globoję savo gero vardo muzikos mokyklas, buvo rimtai įsižeidę ar susipykę. Jie niekada nesusitikdavo. [[1871]] metų rudenį Bolonijoje pastatomas Vagnerio ''„Lohengrinas“'' ir į vieną spektaklį atvyksta ir Verdis. Jis nori atidžiai išklausyti savo varžovo kūrinį. Nors opera padaro jam didelį įspūdį, tačiau jo manymu, opera: ''„Gražu, įdomu, tik tenoras prastas“,„Veiksmas lėtas, tekstas ištęstas. Nuobodu“''.Verdis Vagnerio muziką komentuodavo ne itin palankiai („Jis pastoviainuolat renkasi, bereikalingai, nepramintą taką, stengdamasis skraidyti ten, kur racionalus žmogus vaikščiotų ir pasiektų didesnių rezultatų“), bet vienas iš jų yra gana palankus. Sužinojęs, kad Vagneris ant mirties slenksčio, jis sakė: „Liūdna! Liūdna! Liūdna! … tai vardas, kuris palieka ryškiausią ženklą mūsų meno istorijoje“. Iš Vagnerio komentarų, gerai žinomas tik vienas. Po to, kai paklausė Verdžio Requiem, didysis vokiečių muzikas, iškalbingas ir turintis daug ką pasakyti apie kitų kompozitorių darbus, teištarė: „Būtų geriau nesakyti nieko“.