Kvėpavimo takai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: thumb|right|260px|Kvėpavimo takų sistema. '''Kvėpavimo takai''' – kvėpavimo organų sistemos dalis, kuriais cirkuliuoja įkvepiamas... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Illu conducting passages.svg|thumb|right|260px|Kvėpavimo takų sistema]].
'''Kvėpavimo takai''' – [[Kvėpavimo sistema|kvėpavimo organų sistemos]] dalis, kuriais cirkuliuoja [[kvėpavimas|įkvepiamas ir iškvepiamas]] [[oras]]. Jie skirstomi į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus. Viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai apsaugo [[plaučiai|plaučius]] nuo pažeidimų ir [[infekcija|infekcijų]]. Svarbi visų kvėpavimo takų ypatybė yra jų kaulinis arba kremzlinis [[skeletas]], neleidžiantis takams subliūkšti ir užtikrinantis laisvą oro sklidimą jais. Kitas kvėpavimo takų sandaros ypatumas tas, kad jį iškloja virpinamasis [[epitelis]], kuris labai svarbus einančiam orui valyti. Pro kvėpavimo takus iš plaučių pašalinamas [[anglies dvideginis]], vandens garai, bei kai kurie lakūs cheminiai junginiai – tiek egzogeniniai, tiek endogeniniai, pavyzdžiui, [[šlapalas]], [[etilo alkoholis]], [[acetonas]].
==Viršutiniai kvėpavimo takai==
[[Vaizdas: Blausen 0872 UpperRespiratorySystem.png|thumb|right|260px|Viršutiniai kvėpavimo takai]].
Viršutiniams kvėpavimo takams priklauso [[nosis]] ({{la|Nasus}}), su prienosiniais ančiais ({{la|Sinus paranasales}}) ir [[ryklė]]. Viršutiniams kvėpavimo takams galima skirti ir [[burna|burnos ertmę]]. Pirmiausiai oras įkvepiamas į nosies ertmę, ten oras sušildomas, sudrėkinamas, mechaniškai sulaikomos smulkios dalelės (dulkės). Toliau oras keliauja į prienosinius ančius, čia jis dar kart papildomai sušildomas. Pašildytas oras keliauja į ryklę, iš ten oras plūsta į apatinius kvėpavimo takus.
==Apatiniai kvėpavimo takai==
Apatiniams kvėpavimo takams priklauso iš ryklės priekinės sienos susiformavę dariniai: [[gerklos]] ({{la|Larynx}}), gerklė ([[trachėja]]) ({{la|Trachea}}), [[bronchai]] ({{la|Bronchi}}) (pagrindiniai, skiltiniai, segmentiniai ir kiti bronchai, bronchiolės). Įkvepiamas oras iš ryklės, patenka į gerklas, po to keliauja į gerklę (trachėją). Iš gerklės patenka į du pagrindinius bronchus ({{la|Bronchi principales}}), iš čia bronchų atšakomis visos plaučių alveolės pripildomos oro.
===Bronchinis medis===
[[Vaizdas:Illu quiz lung05.jpg|thumb|right|260px|Bronchinis medis: 1) Trachėja; 2) Pagrindiniai bronchai; 3) Skiltinis bronchas; 4) Segmentinis bronchas; 5) Bronchiolė; 6) Alveoliniai latakėliai; 7) Alveoliniai maišeliai]].
Bronchinis medis ({{la|Arbor bronchialis}}) arba kvėpavimo medis, apatinių kvėpavimo takų dalis, kuri apima trachėją, bronchus ir alveoles. Bronchiniu medžiu įkvėptas oras keliauja į plaučius, o iškvėptas – iš pašalinamas iš plaučių.
eilutė 30 ⟶ 27:
==Kvėpavimo takų vystymasis==
Embriono galvos ektodermoje apie ketvirtą savaitę susidaro pora sustorėjusių ektoderminių plokštelių – '''nosiniai plakodai'''. Augdami jie įdumba ir yra vadinami uodžiamosiomis duobutėmis – uoslės organo užuomazga. Abi duobutės gilėja ir artėja prie embriono pirminės burnos ertmės, su kuria apie septintą savaitę susijungia į bendrą ertmę. Joje formuojasi pertvara – [[gomurys]], kuris ir atskiria kvėpavimo takus nuo galutinės burnos ertmės.
Apatiniai kvėpavimo takai su [[plaučiai|plaučiais]] plėtojasi iš embriono ryklės priekinės sienelės. Jau 3 mm ilgio embriono ryklėje, kaudaliau nuo ryklinių (žiauninių) kišenių pasirodo užuomazga – vaga, tampanti plautiniu pumpuru. Gana greitai užuomazga auga, ilgėja ir skyla (skilimas į dvejų pagrindinių bronchų užuomazgas matyti 4 mm embrione), pradeda aiškėti bronchinio medžio kontūrai – 7 mm ilgio embrione jau matomos skiltinių bronchų užuomazgos. Besivystantys plaučiai slenka žemyn ir užima krūtinės ertmę, kartu nustumdami [[diafragma|diafragmą]].
==Kvėpavimo takų ligos==
* [[Bronchitas]] – bronchų uždegimas.
* Bronchinė [[astma]] – pasireiškianti dusulio priepuoliais ir bronchų obstrukcija.
eilutė 43 ⟶ 38:
* [[Aspergiliozė]] - kvėpavimo takų grybelis.
* Sausas kosulys - tai sudėtingas organizmo refleksinis atsakas į kvėpavimo takų (gerklų, bronchų), nosies, [[krūtinplėvė]]s, nervinių šaknelių arba tiesiog kvėpavimo centro dirginimą. Kosulio metu iš kvėpavimo takų šalinamos dulkės, teršalai, gleivės, skrepliai.
* [[Sinusitas]] - tai gleivinės, dengiančios sinusų ertmes, uždegimas.
* [[Sloga]] – nosies gleivinės uždegimas.
* [[Laringitas]] – ūminis gerklų uždegimas.
==Literatūra==
* G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Bartkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, „Žmogaus anatomija 1“, „Vilniaus universiteto leidykla“, Vilnius 2008 m., ISBN 978-9955-33-361-6
* E. Stalioraitytė, „Pataloginė anatomija“, Kaunas, 2001m., ISBN 9955-03-095-X
| |||
