Jonas Frederikas Sapiega: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jonas Frederikas Sapiega''' ({{pl|Jan Fryderyk Sapieha}},; [[1680]] m. [[spalio 18]] —d. – [[1751]] m. [[liepos 6]] d.) — – [[ATR]] valstybinis veikėjas ir rašyrojasrašytojas. Nuo [[1698]] metų — – Bresto seniūnas, [[1711]]—–[[1712]] — m. – [[Minsko kaštelionas]], [[1716]]—–[[1735]] — m. – [[Trakų kaštelionas]], nuo [[1735]] — m. – [[Lietuvos didysis kancleris]], nuo [[1739]] metų taip pat Propoisko seniūnas.

Lietuvos magnatų kilmingos [[Sapiegos|Sapiegų]] giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Trakų vaivados Kazimieros Vladislovo Sapiegos ([[1650]]—–[[1703]]) ir Pranciškos Kopecaitės ([[1659]]—–[[1690]]) vyresnysis sūnus.

Mokėsi [[jėzuitai|jėzuitų]] kolegiume, [[Brestas|Breste]], tęsė savo mokslus [[Liublinas|Liubline]] ir [[Varšuva|Varšuvoje]]. [[1697]] metais gavo Bresto seniūno pareigybę. [[1700]]-–[[1702]] metais keliavo po užsienį, aplankė [[Prūsija|Prūsiją]], [[Saksonija|Saksoniją]], [[Austrija|Austriją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Olandija|Olandiją]] ir [[Anglija|Angliją]].

[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu Jonas Frederikas Sapiega iš pradžių buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo pusėje ir prisijungė prie Sandomiro konfederacijos. [[1706]] metais perėjo į Švedijos statytinio Stanislovo Leščinskio pusę, nuo kurio gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio referento pareigybę (1706—17091706–1709), pusę. [[1709]] metais po Augusto Stipriojo sugrįžimo į Lenkijos sostą gavo amnestiją. [[1711]]—–[[1712]] metais — – Minsko kaštelionas. 1716 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. [[1717]] metais aktyviai pasisakė prieš rusų karių buvimą ATR teritorijoje ir prisijungė prie [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederacijos]], sudarytos Augusto Stipriojo priešininkų.

Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, buvo Lietuvos Tribunolo deputatu. Seimuose pasisakė prieš Rusijos kišimasikišimąsi į ATR vidaus reikalus per provoslavų palaikymą ir už ATR neutraliteto išsaugojimą tarptautinėje politikoje. [[1726]] metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius, [[1729]] metais — – Lietuvos Tribunolo maršalka.

[[1733]] metais Trakų kaštelionas Jonas Frederikas Sapiega pasirašė Stanislovo Leščinskio elekciją (išrinkimą į sostą), po to perėjo į Saksonijos kurfiursto Augusto III pusę, kuris [[1735]] metų lapkritį perdavė jam Lietuvos didžiojo kanclerio pareigybę. [[1739]] metais įsigijo Propoisko seniūniją.

Jam priklausė Kodenis, Dorogostajus, Muravica, Kopylius, Černobylis ir kitos valdos.

Jonas Frederikas Sapiega žymią gyvenimo dalį praleido [[Kodenis|Kodenyje]], kur surinko pakankamai žymią biblioteką, kuri buvo jo padovanota Vašuvos bendrijai Mokslo draugai («''Przyjaciol Nauk»''). Svarbiausi darbai: «Adnotationes„Adnotationes historicae de origine, anliquitate ordinis aquilae albae»albae“ (Kolon, 1730), «Historyja„Historyja rewolucyj zaszlych w Rzeczypospol. Rzymskiej»Rzymskiej“, vertimas iš prancūzų kalbos (Varšuva, 1736), «Monumenta„Monumenta antiquitatum Marianarum in imadine vetustissima» (1721“1721), «Swada„Swada Polska»Polska“ (Lubl., 1745) ir «Lacinska»„Lacinska“ (1747), «Obserwacyje„Obserwacyje o elekcyjach krolow polskich»polskich“ (1743), o taip pat po pseudonimais, «Tabula„Tabula genealogica domus Sapieharum»Sapieharum“ (1732) ir «Domina„Domina Palatii Reginae libertas seu familiare amicorum colloquium de statu, libertatibns et juribus Regni et Reipublicae Coloniarnm»Coloniarnm“ (lenkišką vertimą išleido Dembinskis).

[[1717]] metais vedė Konstanciją Prancišką Radvilaitę (1697—17561697–1756), Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos ([[1669]]—–[[1719]]) ir Anos Katreinos Sanguškaitės ([[1676]]—–[[1746]]) antrą dukterį, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės jaunesnę seserį. Santuokoje vaikų neturėjo.

* Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус — – Яцкевіч. — – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.