Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q10952593 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{coord|54|53|51.6|N|23|53|6.6|E|type:landmark|display=title}}
{{ltbaz|Svc. Trejybes baznycia 2006-06-11.jpg|Kauno|Kauno I|Kauno miestas|Kaunas|Adomo Jakšto g. 1|tinkuotas mūras|[[1634]] m.|renesanso ir vėlyvosios gotikos mišinys}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}
'''Kauno Švč. Trejybės bažnyčia''' (arba '''''Kauno seminarijos bažnyčia''''') stovi [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], [[Kauno rotušė|Rotušės]] aikštės šiaurės vakariniame kampe. Vėlyvojo [[Renesansas|renesanso]] stiliaus, turi ir [[Gotika|gotikos]] bruožų. Šalia yra [[Kauno kunigų seminarija]].
== Istorija ==
Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį [[1595]] m. iškeitė į mūrinį. Kauno [[maršalka]] (vėliau tapęs [[Minskas|Minsko]] vaivada) [[Aleksandras Masalskis]] nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras [[1624]] m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo.
[[1625]]–[[1634]] m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į bažnyčios vakarų sienos apačią įjungta buvusio namo siena, o į centrinius vienuolyno rūmus – buvusio namo galas su arkiniu įvažiavimu. Vienuolyno teritorija apjuosta aukšta mūro siena. Į ją įjungti anksčiau stovėjusių trijų namų galai. Bažnyčią [[1668]] m. nuniokojo gaisras, sudegė archyvas. Atstatyta bažnyčia konsekruota [[1703]] m. XVIII a. paaukštintas
[[1782]] m. išmūryta tvora, atskyrusi ūkinį kiemą ([[1938]] m. didesnė dalis tvoros nugriauta). Vienuolyno [[Dabravolė]]s ir [[Zapyškis|Zapyškio]] palivarkai [[1795]] m. atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijai]]. Vietoj jų paskirtas Ašmenos apskrities Remizavo [[palivarkas]].
Vienuolynas [[1864]] m. uždarytas. Jo vakarinėje dalyje įsikūrė iš [[Varniai|Varnių]] atkelta [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] būstinė su kunigų seminarija. Rytinė dalis su bažnyčia atiteko Kauno parapijai (tik iki [[1935]] m. centrinių rūmų pirmame aukšte buvo seminarijos biblioteka).
Eilutė 19:
[[1938]] m. bažnyčia atiduota saleziečiams. [[1939]] m. pagal architekto prof. [[Mykolas Songaila|Mykolo Songailos]] projektą buvo pertvarkytas bažnyčios vidus. [[1942]]–[[1944]] m. parapijos klebonas salezietis Bronius Paukštys ([[1897]]–[[1966]]), kitų kunigų padedamas, išgelbėjo apie 200 žydų.
Bažnyčia [[1963]] m. uždaryta. Pagal architektų [[Birutė Kugevičienė|Birutės Kugevičienės]] ir [[Liuda Perevičienė|Liudos Perevičienės]] projektus [[1969]] m. pradėta rekonstruoti ir restauruoti bažnyčia, buvęs vienuolynas. [[1982]] m. [[vasario 17]] d. dar remontuoti nebaigtoje bažnyčioje vyskupas [[Liudvikas Povilonis]] laikė pirmąsias koncelebruotines [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]].
== Architektūra ==
Bažnyčia vėlyvojo [[renesansas|renesanso]] stiliaus (turi ir [[Gotika|gotikos]] bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir [[Apsidė (architektūra)|apsidės]] yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų [[piliorius|pilioriais]]. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Yra 9 [[altorius|altoriai]]. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
== Literatūra ==
| |||