Vestminsterio vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Arz1969 (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Westminster abbey west.jpg|thumb|250px|right|Abatijos vakarinis fasadas]]
'''Vestminsterio vienuolynas''' (arba '''Vestminsterio abatija''', {{en|Westminster Abbey}}) – gotinė katedros dydžio (ir tokia buvus 1546 - 1556 m.) bažnyčia Vestminsteryje, [[Londonas|Londone]], į vakarus nuo Vestminsterio rūmų. Tai tradicinė [[Anglijos karaliai|Anglijos karalių]] karūnavimo ir laidojimo vieta. Čia palaidota daug įžymių Anglijos žmonių, yra poetų kampelis.
 
Pagal tradiciją [[vienuolynas|vienuolyno]] vietoje pirmąkart pastatyta šventovė 616 m., tada ši vieta vadinosi Tornio sala. Pasakojama, kad vieta tapo šventa, kai žvejys [[Temzė]]s upėje pamatė [[Apaštalas Petras|Švento Petro]] viziją, kurioje jis pateisina Temzės žvejų abatui dovanotas [[lašiša]]s. Šventas Dunstanas, padedamas karaliaus [[Edgaras|Edgaro]] 960-970 m. įkūrė ten benediktinų vienuolių bendruomenę. Akmeninė abatiją karalius [[Edvardas Nuodėmklausys]] pastatė apie 1045–1050 m., kai išsirinko šią vietą savo kapui. Ji buvo pašventinta tik [[1065]] m. [[gruodžio 28]] d., likus savaitei iki karaliaus mirties ir po to buvusių laidotuvių. Vestminsterio abatijoje buvo karūnuotas Edvardo įpėdinis [[Haroldas II]].
 
Vienintelis originalios abatijos, pastatytos [[romaninis stilius|romaniniu stilium]], kuris Anglijoje vadinosi Normanų stiliumi, kartu su greta esančiais Vestminsterio rūmais atvaizdas yra Bayeux [[gobelenas|gobelenuose]]. Padidėjusi parama padidino vienuolių bendruomenę nuo Dunstano dvylikos iki aštuoniasdešimt vienuolių (Harvey 1993 p 2).
 
Abatas ir apsišvietę vienuoliai, buvę arti Vestminsterio rūmų, karaliaus pagrindinės rezidencijos nuo XII a. pabaigos, tapo galinga jėga po [[Normanai|Normanų]] užkariavimo. Abatas dažnai tarnaudavo karaliui ir jam priklausė vieta [[Lordų rūmai|Lordų rūmuose]]. Atleistas nuo dvasinio vadovavimo, kuris atiteko reformuotai [[Kluni abatijaiabatija]]i X a. antroje pusėje, ir užimtas didelių žemės plotų, kurių kai kurie buvo toli nuo Vestminsterio, valdymu "[[benediktinai]] buvo labai susiję su to meto pasaulietiniu gyvenimu, ypač valdančiosios klasės gyvenimu" teigia [[Barbara Harvey]]. Abatas liko Vestminsterio dvaro šeimininku, kai aplink užaugo 2-3 tūkst. gyventojų miestas. Kaip vartotojas ir darbdavys, vienuolynas skatino miesto ekonomiką ir santykiai su miestu buvo nuoširdūs, bet jam nebuvo suteikta savivaldos privilegija viduramžiais (Harvey 1993 p 6f). Abatija statė parduotuves ir namus vakarinėje pusėje arti šventovės.
 
[[Vaizdas:London_westminster_1894.jpg|left|thumb|Vestminsterio abatijos planas 1894 m.]]
Abatija buvo normanų karalių karūnavimo vieta, bet nė vienas iš jų čia nebuvo palaidotas iki [[Henrikas III|Henriko III]], labai atsidavusio Edvardo Nuodėmklausio kultui. Jis perstatė katedrą gotikiniu stiliumi kaip šventovę Edvardo garbei ir kaip karališką kapą saupačiam. Vestminsterio abatija vėliau turėjo didelę reikšmę Edvardo kanonizavimui. Darbai truko 1245-1517 m. ir praktiškai buvo baigti architekto Henriko Jevelės (Henry Yevele) valdant [[Ričardas II|Ričardui II]]. [[1502]] m. [[Henrikas VII]] pridėjo koplyčią, skirtą Šventai Mergelei Marijai.
 
1535 m. Vestminsterio vienuolyno metinės pajamos buvo 2400-2800 [[svaras sterlingų|svarų]] pagal Vienuolynų likvidavimą atlikusius pareigūnus ir nusileido tik Glastonburio abatijai. Henrikas VIII perėmė abatijos kontrolę [[1539]] m. ir suteikė jai katedros vardą [[1540]] m. tuo pat metu įkurdamas Vestminsterio vyskupiją. Suteikdamas abatijai katedros statusą, Henrikas VIII turėjo dingstį jos pasigailėti ir ji nebuvo sugriauta ar likviduota kaip kitos to meto abatijos. Vestminsterio abatija buvo katedra tik iki [[1550]] m. Posakis "apiplėšti Petrą, kad sumokėtum Pauliui" tikriausiai atsirado tais laikais, nes pinigai, skirti abatijai, dedikuotai [[Šv. Petras|šventam Petrui]], atiteko Švento Paulio katedrai.
 
Karalienė [[Marija I]] gražino abatiją benediktinams, bet jie vėl buvo išvyti valdant [[Elžbieta I|Elžbietai I]] 1559 m. O 1579 m. ji atkūrė abatiją kaip "karališką išimtį" t. y. bažnyčią atsakingą tiesiogiai monarchui, o ne vyskupui, ir padarė ją Švento Petro koledžine bažnyčią, o paskutinį abatą pirmuoju dekanu. Ji patyrė nuostolių XVII a. vidury, kai buvo užpulta [[puritonai|puritonų]] ikonoklastų, bet buvo apsaugota dėl jos ryšių su Anglijos respublika. [[Oliveris Kromvelis]] buvo prašmatniai palaidotas abatijoje [[1658]] m., o [[1661]] m. sausio mėnesį jo palaikai buvo iškasti ir pakarti artimiausiose kartuvėse.
 
[[Nikolas Havksmūras]] (Nicholas Hawksmoor) 1722 - 1745 m. pastatė du vakarinius bokštus [[Gotika|Gotikos]] atgimimo stiliumi. Seras Džordžas [[Gilbertas Skotas]] XIX a. atliko perstatymą ir rekonstrukciją.
 
Iki XIX a. Abatijaabatija buvo trečia vieta mokytis anglų kalbos Anglijoje po [[Oksfordas|Oksfordo]] ir [[Kembridžas|Kembridžo]]. Čia buvo išverstas Karaliaus Džeimso [[biblija|Biblijos]] pirmasis [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] trečdalis ir Naujojo Testamento antroji pusė. XX a. čia buvo išversta Naujoji Angliška Biblija.
{{Commons|Category:Westminster Abbey|no=T}}