| Monetas kaldina =
}}
'''Pensas''' ({{en|penny}}, dgs. {{en|pence}}) - – [[Didžioji Britanija|Britanijos]] salose nuo viduramžių naudota [[moneta]], pradėta kaldinti VIII a., buvo [[denjė|Frankų denaro]] atitikmuo anglosaksiškose šalyse, [[Škotija|Škotijoje]] ir [[Airija|Airijoje]], o nuo XIX a. - – įvairiose britų kolonijose.
Tradiciškai pensas sudarė 1/12 [[šilingas|šilingo]], arba 1/240 [[svaras (pinigai)|svaro]]. Po [[decimalizacija|decimalizacijos]] 1971 m. pensas yra 1/100 svaro dalis.
== Raida ==
Pensas, kaip ir [[pfeningas]], [[peningas]] ar [[peinjė]] germaniškai kalbančiuose viduramžių Europos kraštuose, atsirado VIII a. diegiant [[Karolingų pinigų sistema|karolingų pinigų sistemą]]. Pensas atitiko 1 Frankų sidabrinį [[denjė]] (denarą), tik buvo vadinamas kitaip, nors žymimas tuo pačiu sutrumpinimu - – t. y. ''d''. Iki tol anglosaksų karalystėse buvo naudojamos įvairios monetos, tarp kurių svarbiausios buvo [[skatikai]] ({{en|sceattas}}).
Pirmasis Anglijoje pensą pradėjo kaldinti [[Mersija|Mersijos]] karalius [[Ofa]]. Pirmieji pensai, kaip ir denarai, sudarė 1/240 [[svaras|svaro]] sidabro, tačiau anglosaksai skaičiuodami naudojo ne Karolingų svarą (408,25 g), bet anglosaksiškąjį, arba Tauerio svarą (349,914 g). Ilgainiui iš penso svorio atsirado ir svorio matas, taip pat vadinamas [[pensas (matas)|pensu]] ({{en|pennyweight}}). Škotija savus pinigus, tarp jų ir pensą, pradėjo kaldinti tik XII a.
Iki 1343 m. pensas buvo svarbiausia Anglijos moneta, ir buvo kaldinami įvairūs pensų nominalai: 1/4 ([[fartingas]]), 1/2 (puspensis), 1, 3 ([[tripensis]]), 6 ([[šešiapensis]]). [[Henrikas III]] 1257 m. pradėjo kaldinti 20 pensų nominalo monetą, kuri buvo auksinė. Taip pat buvo naudojamas [[groutas]] (Angliškas grašis), kuris atitiko 4 pensus. Ilgą laiką gana uždarai Anglijos ekonomikai pavyko išlaikyti sidabro kiekį pensuose.
1343 m. Anglijoje pradėjus kaldinti auksinį [[florintas|florintą]], pensas tapo smulkesne moneta. Nuo XIV a. pradžios jo sidabro vertė menkėjo, ką lėmė [[Šimtametis karas]], kokybiškų monetų nutekėjimas į žemyną. 1412 m. pensų svoris sumažėjo, o 1464 visų Anglijos monetų svoris sumažintas 20 procentų. 1528 m. oficialiai pakeistas Anglijos monetų svorio standartas: nuo Tauerio svaro pereita prie Trojos svaro (373,242 g). Tokiu būdu vienas pensas turėjo sverti apie 1,555 g. Nepaisant to, jis tapo labai smulkia [[bilonas|bilonine]] moneta, kurioje sidabro [[praba]] buvo apie 333.
Karalienė [[Elžbieta]] (1558—16031558–1603) bandė pagerinti sidabro kokybę, tačiau XVII a. II pusėje ir XVIII a. I pusėje biloninis pensas tesvėrė 0,5 g, o 1750-58 m. sidabro iš viso atsisakyta. 1797-1860 1797–1860 m. nereguliariai kaldintas varinis pensas. Iš pradžių jo svoris prilygo 1 [[uncija]]i (28,3 g), bet vėliau jis krito iki 18,8 g. 1860-1970 1860–1970 m. 9,4 g bronzinis pensas, kurio [[skersmuo]] buvo 30,8 cm.
== Paplitimas ==
[[Britų imperija]]i vykdant kolonizaciją, nuo XVIII a. jos piniginė sistema, t. y. svaras, šilingas ir pensas, įdiegta daugybėje šalių. Atskiros svaro ir pensų rūšys buvo kaldinamos Amerikos kolonijose, Karibuose, vėliau - – [[Afrika|Afrikoje]]. Netgi po dekolonizacijos kai kurios buvusios britų kolonijos išlaikė valiutas, vadintas [[svaras (pinigai)|svaru]] ir pensu.
Po 1971 m. pasaulyje teliko tik 2 valstybės, kurios naudojo svarą ir pensą kaip piniginius vienetus. Tai buvo [[Didžioji Britanija]] ir [[Airija]]. ▼
▲Po 1971 m. pasaulyje teliko tik 2 valstybės, kurios naudojo svarą ir pensą kaip piniginius vienetus. Tai buvo [[Didžioji Britanija]] ir [[Airija]].
== Decimalizacija ==
1971 m. Didžioji Britanija ir Airija vienos iš paskutiniųjų pasaulio šalių [[decimalizacija|decimalizavo]] savo piniginį vienetą, atsisakydamos nuo VIII a. išlikusios Svaro-šilingo-penso (Karolingų) sistemos. Pensas tapo 1/100 [[svaras sterlingų|svaro sterlingų]] ar [[Airijos svaras|Airijos svaro]] dalimi. Kad atskirti nuo senųjų pensų, šiuos vadino "naujaisiais"„naujaisiais“.
Nuo pradžių Britanijoje kaldintos 1/2, 1, 2, 5, 10 ir 50 pensų monetos. 25 pensų nominalo monetos kaldintos kaip jubiliejinės 972, 1977, 1980, 1981 m. Nuo 1982 m. pradėtas kaldinti 20 pensų nominalas, o 1984 m. atsisakyta 1/2 nominalo. Nuo 1992 m. 1 ir 2 pensų monetos kaldinamos iš plieno ir padengiamos variu.
{{Commons|Penny}}
{{Denarai}}
|