17:15, 19 gruodžio 2006 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		01:36, 20 gruodžio 2006 versija taisyti anuliuoti Mea (aptarimas \| indėlis) 12 187 keitimai pasiduodu, reikia kad kas peržiūrėtų:) Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{tvarkyti}} '''Jonizacija''' - fizinis procesas, kurio metu [[Atomas\|atomas]] arba [[Molekulė\|molekulė]] paverčiama [[Jonas (dalelė)\|jonu]], keičiant santykį tarp [[Protonas\|protonų]] ir [[Elektronas\|elektronų]] skaičių. ==Procesas== [[Katijonas\|Katijonas]], arba jonas su teigiamu krūviu, gaunamas, kai atomo ar molekulės elektronas įgyja pakankamai energijos iš išorinio šaltinio, kad galėtų ištrūkti iš [[Atomo branduolys\|branduolio]] krūvio veikimo zonos. ~~Šios~~Šis procesas vadinamas teigiama jonizacija, o reikalingas energijos kiekis ~~vadinamas~~- ''jonizacijos energija''. [[Anijonas\|Anijonas]], arba neigiamas jonas, gaunamas, kai laisvasis elektronas susiduria su atomu ar molekule ir sulaikomas atomo ~~[[Elektrostatinis laukas\|~~elektrostatiniame lauke]], tuo pačiu išsiskiriant energijai. Tai vadinama neigiama jonizacija. ==Jonizacijos energija== ~~'''~~Jonizacijos energija~~'''~~ (kJ/mol) yra energijos kiekis, reikalingas norint iš atomo ar molekulės atimti elektroną. Labiausiai vartojama ~~fizikinėje chemijoje~~ kaip atomo ar molekulės "nenoro" atiduoti elektroną arba ryšio stiprumo tarp branduolio ir elektrono matas, ir priklauso nuo branduolio krūvio, atstumo nuo branduolio, taip pat kitų elektronų krūvių įtakos. Cheminių elementų jonizacijos energija mažėja periodinės lentelės grupėje (stulpelyje) iš viršaus į apačią ir didėja periode (eilėje) iš kairės į dešinę. ==Jonizacija klasikinėje fizikoje== Jonizacija paprastai skirstoma į nuoseklią ir nenuoseklią. Nuosekliosios jonizacijos atveju atomo ar molekulės krūvis gali pakisti tik vienu vienetu (pvz., +2 krūvio jonas gali būti sukurtas tik iš +1 arba +3 jono), ir reiškinio parametrai gali būti apibrėžiami bei apskaičiuojami, taikant [[Klasikinė mechanika\|klasikinę fiziką]] ir [[Boro atomo modelis\|Boro atomo modelį]]. Remiantis šiuo principu, jonizacijos energija negali būti mažesnė nei energija, reikalinga peržengti įtampos barjerą. ==Jonizacija kvantinėje fizikoje== Nenuoseklioji jonizacija prieštarauja klasikinės fizikos principams ir nagrinėjama [[Kvantinė mechanika\|kvantinėje fizikoje]]. Nenuoseklios jonizacijos atveju neutralaus krūvio molekulė gali iš karto virsti +2 jonu - taip atsitinka, kai veikiant kintančiam elektriniam laukui, iš molekulės ar atomo ištrūkęs elektronas įgauna papildomos energijos, ir grąžinamas į molekulę turėdamas pakankamai energijos išmušti ir antrą elektroną (smūginė jonizacija). ==Jonizacijos svarba== Jonizacija svarbi dujų ir skysčių elektrinėje [[Kondukcija\|kondukcijoje]], spinduliavimo energijos perdavime kūnams; taikoma chemijoje, fizikoje, [[Elektronika\|elektronikoje]]. [[en:Ionisation]] [[de:Ionisation]] [[fr:Ionisation]] [[Kategorija:Chemija]] [[Kategorija:Fizika]]

Jonizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų