[[Vaizdas:Sutemos001.JPG|thumb|right|240px|Sutemos kovo pradžioje. [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkės]]
[[Vaizdas:July midnight in Lapland.jpg|thumb|right|240px|Sutemos Laplandijoje vidurvasarį]]
'''Sutemos''' yra(dar reiškinys'''''žara, kaibrėkšma, požlėja''''') – [[Saulėdangus|dangaus]]slaidosskliauto (arbaspindesys prieštarp jos[[saulėlydis|saulėlydžio]] patekėjimą)ir tamsu[[naktis|nakties]] pasidaro([[vakaras|vakare]]) nebei iškart,nakties oir palaipsniui[[saulėtekis|saulėtekio]] ([[rytas|ryte]]). Nors viršutinis Saulės kraštas jau yra po [[Horizontas|horizontu]], sutemų metu dėl [[šviesa|šviesos]] sklaidos [[Žemė]]s [[Žemės atmosfera|atmosferoje]] būna dar gana šviesu.
YraOficialiai yra išskiriamos trijų rūšių sutemos:
* '''Civilinės sutemos''' (kai kur dar galima rasti pavadinimą '''pilietinės sutemos''') – tai laikotarpis, kai Saulė po horizontu yra 0° – 6°, kuomet dar nereikia dirbtinio apšvietimo.
* '''Navigacinės sutemos''' – laikotarpis, kai Saulė po horizontu yra 6° – 12°. [[jūra|Jūroje]] per [[navigacija|navigacinius]] prietaisus tuo metu dar galima įžiūrėti horizonto liniją, nuo kurios yra atskaitomi navigacinių [[žvaigždė|žvaigždžių]] aukščiai.
* '''Astronominės sutemos''' – laikotarpis, kai Saulė po horizontu yra 12° – 18°. Jo metu dar negalime [[Dangus|danguje]] matyti silpniausių žvaigždžių, astronomai dar negali vykdyti kokybiškų stebėjimų.
Šiaurės platumose [[vasara|vasarą]] astronominės sutemos būna visą [[naktis|naktį]], jei vietovės [[geografinė platuma]] yra didesnė už 60,5° Nš. pl. (pietų platumose – jei didesnė už 60,5° Sp. pl.). Tokios naktys vadinamos [[baltosios naktys|baltosiomis naktimis]].