Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
:: ''Apie Klaipėdos miesto rajoną žr. [[Lietuvninkai (Klaipėda)]]''.
[[Vaizdas:Image-Prussia ethnicity.JPG|thumb|250px|Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje]]
'''Lietuvininkai''' – lietuvių savivardis, paplitęs vakarinėse lietuvių žemėse, grubiai imant kairiame Nemuno krante. Iki 16
Archeologiniai duomenys rodo žemes tarp Vyslos ir Nemuno buvus turtingiausia baltų civilizacijos dalimi dar nuo bronzos amžiaus. Senasis religinis visų lietuvių centras Romuva buvo lietuvininkų krašte. Panašu kad ir politinis Lietuvos centras iki 1260 metų ar net iki 13 a. paskutinio ketvirčio buvo kairiajame Nemuno krante.
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Panašu kad politinis Lietuvos centras iki 1260 metų ar net iki sūduvių nukariavimo 13 a. 8-me dešimtmetyje buvo kairiajame Nemuno krante. Taip vadinamas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas 1009 metais sietinas su įvykiais lietuvininkų krašte. Lenkų kronika mini "krikštytą prūsų karalių" Mindaugą (Mendolphus) pasitraukus nuo jį skriaudusio vokiečių ordino "pas lietuvius" 1260m. Yra duomenų kad Gediminas buvo sūduvių kilmės. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi ir [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). Vytautas didysis lietuvininkų kraštą laikė savo tėvonija, kurį laiką ten gyveno su savo žmonėmis ir kariauna. Lietuvininkų kraštas nuo Lietuvos valstybės siena pirmąkart atskirtas 1422 metais. Nuo tada atsirado dvi Lietuvos.▼
▲
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis ''lietuvninkas''. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].
|