|
|event_end = Mindaugo mirtis
|p1 =Lietuvos didžioji kunigaikštystė
|vėliava_p1 =ArmsAlex ofK Gediminaičiai dynasty LithuaniaWKL.svg
|s1 = Lietuvos didžioji kunigaikštystė
|vėliava_s1 =Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
|nacionalinis_devizas =
|valstybinis_himnas =
|sostinė = [[Kernavė]]?
|sostinė_tremtyje =
|valstybinės_kalbos = [[Lietuvių kalba|Lietuvių]], [[Rusėnų kalba|Rusėnų]]
|valdovas2 =
}}
'''Lietuvos karalystė''' buvo [[kunigaikštis|kunigaikščio]] (ir pirmojo Lietuvos karaliaus) [[mindaugas|Mindaugo]] valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo [[1251]] m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius [[Inocentas IV]] ir Europa, iki [[1263]] m., kai jis buvo nužudytas kartu (kaip spėjama) su savo sūnumis Rukliu ir Girstautu. Taip pat buvo trumpam atkurta [[1918]] m. Valdant [[Mindaugas II|Mindaugui II]] ši karalystė egzistavo 100 dienų. Šis straipsnis apie Lietuvos karalyste 1253-1263 m.
==Istorija==
===Susidarymas===
XII-XIII a. ėmė keistis prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] gyvenančių pagonių [[baltai|baltų genčių]] padėtis. Jos tapo katalikų misionierių veiklos obijektas. Kitos Baltijos valstybės stengėsi pajungti jas savo valdžiai. 1186 m. buvo įsteigta [[Ikškilės vyskupystė]] [[Dauguva|Dauguvos]] žemupyje. 1202 m. įkurtas karinis vienuolių Kristaus riterių brolijos ordinas dar vadinamas [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordinu]]. Kuris plėtė savo užkariavimus, nes susikaldžiusios baltų gentys nesugebėjo pasipriešinti. Pavojinga padėtis klostėsi ir [[Prūsija|Prūsijoje]]. [[Mozavija|Mozavijos]] kunigaikštis 1225-1228 m. pasikvėtė Šv.Marijos mergelės Vokiečių ordiną. Kuris 1231 m. pradėjo nukariauti Prūsiją.
Padėtis keitėsi ir Lietvių žemių viduje. Iš žemių kunigaikščių iškilo vyresnėji, kurie pajungdavo savo valdžiai silpnesnius. Vyko visuomenės susiluokniavimas. Vienas iš vyresniųjų kunigaikščių [[Mindaugas]] supratęs vieningos valstybės svarbą ėmė vieniti baltų žemes. Kunigaikščius priešinusius jam ištremdavo arba nužudydavo, paklususius palikdavo, kaip vietininkus. 1245 m. Mindaugas jau vadinamas "akščiausiuoju karaliumi" Tiesa nežinia ar jam priklausė [[Žemaitija]], [[Narduva]] ir [[Skalva]]. XIII a. atsirado Lietuvos valstybė. Bet 1249 m. pašalinti kunigaikščiai remiami [[Livonija|Livonijos]] sudarė koalicija prieš Mindaugą. Išnaudodamas Livonijos nesutarimus ir siekdamas vakarų šalių paramos Mindaugas pradėjo derybas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistru derybas, dėl krikšto. Ir 1251 m. krikštijosi, už tai ordinui Mindaugas užrašė Žemaitiją. Mindaugas užėmė koalicijos šalininkų žemes ir 1253 m. vainikuotas Lietuvos karaliumi.
===Lietuvos karalystė iki 1260 m.===
Po krikšto Lietuva tapo krikščioniška valstybė ir tai reiškė pripažinimą. Įkurta Lietuvos vyskupystė. Lietuvos ir Lenkijos kunigaikštysčių santykiai nepasikeitė ir toliau rengti žygiai kartu su juotvingiais į Lenkiją. Tarp Lietuvos ir Livojijos viešpatavo taika, bet žemių užrašymai 1255 m. ir 1259 m. rodo sudėtingus santykius su katalikų bažnyčia ir Livonija. Tesėsi užkariavimai [[Rusia|Rusioje]] pasiektas [[Denepras]], užimtas [[Polockas]]. 1259 m. atremti totoriai imta siekti [[Aukso orda|Aukso ordos]] žemes. Išriškėjo skirtinga žemių padėtis valstybėje juotvingiai ir toliau veikė, kaip žemių konfederacija. Susiklostė didelė vasalinė valda [[Juodoji Rusia|Juodojoje Rusioje]]. Mindaugas siekė į vieną valstybę sujungti visas baltų gentis, bet tam neužteko jėgų. Išliko neaiški sostinės vieta, bet manoma, kad [[Kernavė]].
===Karalystės statuso praradimas===
Atskirti nuo Lietuvos žemaičiai ir toliau kovo su Livonija. 1260 m. po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] žemaičiai sustiprėjo prie jų konfederacijos prisijungė sukile ir išsivadavę [[kuršiai]], taip pat sukilo [[žiemgaliai]] ir prūsai. Sukilimai labai susilpnino ordinus, jie tapo nepavojingi Lietuvai. 1261 m. žemaičiai pasidavė Mindaugui. Dauguma Lietuvos politinių jėgų palaikė Treniotos planą kovoti su Livonija. Karas su Livonija būtų reiškias krikščionybės praradimą. Jei būtu pasirinkta taika su Livonija, Lietuvos viduje būtu kilę neramumai. Buvo pasirinktas karas su Livonija. Karui prasidėjus sujudo Mindaugo priešininkai jie ėmė telkti jėgas. 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas (manoma kartu su savo sunumis). Kadangi Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės ir dėl to, kad niekas nesugebėjo įsitvirtinti soste, Lietuvos valdovai nebe buvo karūnuojami karaliais.
==Valdymo santvarka==
Valdovas buvo bevaldis, kuriam talkino taryba kuri buvo susaryta iš artimesnių žmonių. Turėjo būti valdovo iždas. Valdovo atrama buvo valdovo domenas. Domenus valdė valdovo skirti vietininkai. Pasėdžiai rūpinosi valdovo išlaikymu, dešimtinių rinkimu. Tebe buvo daug smulkių kunigaikščių kurių valdytos žemės panašios į smulkias vasalines valdas. Nuo šių valdų turėjo būti duodamos natūrinės ir enamojo darbo prievolės. Kiekvienas laisvasis žmogus turėjo statyti pilis ir kitus gynybinius įtvirtinimus, tiesti ir prižiūrėti kelius. Karo metu joti į karą.
==Valdovai==
Mindaugas(1240-1263 m.). Po jo valde kunigaikščiai nebuvo karūnuoti karaliais.
Taip pat buvo trumpam atkurta [[1918]] m. Valdant [[Mindaugas II|Mindaugui II]] ši karalystė egzistavo 100 dienų.
<gallery>
Vaizdas:Medalis_skirtas_Lietuvos_Karaliaus_Mindaugo_karunavimo_750-ciui_pamineti.jpg|Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius - skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]]
| 